captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Atspindžiai“: paveldo kolekcija

Abromiškių dvaras ir Sedos malūnas bei magazinas.
Sedos malūnas.
Sedos malūnas.

Vertingas valstybės saugomas paveldo objektas – Abromiškių dvaras. Dar visai nesenai skeptikai rašė nuosprendį, kad šis objektas jau sunaikintas ir negrįžtamai prarastas.  Nedaug trūko, kad dvaro istorija būtų pasakojama tik rodant menamą jo buvimo vietą.  Originali dvaro rūmų kompozicija, kurioje savitai dera dviejų stilistinių epochų – klasicizmo ir istorizmo – architektūros principai.  Per tarpukario reformą Abromiškių dvaras buvo išparceliuotas. Centrinę dalį įsigijo bankininkas ir kolekcininkas Mykolas Žilinskas. O sovietmečiu dvaro istorija klostėsi panašiai kaip ir kitų tokių paveldo objektų. Ligoninė, biblioteka, paštas, gamybinės dirbtuvės. Vėliau privatizacijos vajus su besikeičiančiais savininkais ir jų neišsipildžiusiomis svajonėmis bei lūkesčiais. Dar būta mėgėjiškų bandymų  dvarą rekonstruoti, būta remontų, tačiau viską baigė kilęs gaisras. Dvaras pasitiko be stogo, langų, durų ir degėsių krūva viduje.  Po dešimtmetį trunkančių restauracijos darbų vaizdas jau kitas. Architektė Saulutė Damanskienė pasakoja apie iššūkius, kurie laukė ruošiant projektą  bei vykdant  numatytus darbus. O tie darbai Abromiškių dvare vyksta lėtai, bet čia visiems tai savaime suprantama. Juk kai restauruojamas paveldas  – darbų nepaskubinsi. Reikia nuoseklumo, kruopštumo, technologinio tikslumo. Tokio suvokimo ir atsakingumo, kokio sulaukė Abromiškių dvaras, galima tik palinkėti visiems kitiems apleistiems Lietuvos dvarams.

Mažeikių rajonas, Sedos miestelis, per kurį teka srauni upelė Varduva, kurios dešiniajame krante iškilo malūnas dar prie Sapiegų, priklausęs Sedos dvarui. Girnoms sukti iš upės vanduo buvo atvestas kanalu, paskui vėl grąžinamas į Varduvą, kuri per miestelį teka kilpa. Buvo įrengtas ir erdvus butas malūnininkui. Po paskutiniosios rekonstrukcijos malūnas jau buvo varomas elektra, plytų ir akmenų mūro sienos nutinkuotos. Modernizavo jį 1936 metais įsigijęs pulkininkas Aleksandras Plechavičius. Deja, sovietmečiu užtvanka buvo išgriauta. Sunku patikėti, kad Sedos miestelio puošmena dar prieš dešimtmetį gyveno paskutiniąsias dienas. Tai iliustruoja nuotraukos: tvirto plytų ir akmenų mūro viena iš sienų sugriuvusi, nelikę ir valminio stogo, medinės konstrukcijos įlūžusios. Apgailėtiną malūno vaizdą išvydo į Sedą atvykusi paskutiniųjų malūno savininkų Alekandro ir Zofijos Plechavičių dukra. Generolo Povilo Plechavičiaus brolis, pulkininkas Aleksandras, dar per pirmąją bolševikų okupaciją, nespėjęs pasitraukti į Vakarus, kartu su broliu Kazimieru buvo suimtas, abu ištremti ir mirė Sibiro kalėjime. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, iš Vokietijos į Lietuvą grįžusi gyventi Aleksandro Plechavičiaus dukra Alina Veigel rūpinosi susigrąžinti nuosavybės teises ne tik į tėvonijos žemes Plungės rajone, bet ir į Sedos malūną.Sedos malūną antram gyvenimui prikėlė naujasis savininkas Darius Lauraitis, restauravimo procesui vadovavo Projektavimo ir restauravimo instituto architektė Gražina Kirdeikienė.

Sedos miestelis garsėja paveldo vertybėmis. Tarp jų ir vadinamasis magazinas – grūdų sandėlis, malūno amžininkas, taip pat iškilęs Varduvos upės krante, medinio pirmtako vietoje. Sedoje būta dviejų magazinų. Sovietmečiu Sedos magazinas buvo atiduotas paminklų gamybos dirbtuvėms, senovinę grūdų sandėliavimo įrangą pakeitė akmens pjaustymo pjūklai ir šlifavimo staklės.  

„Atspindžiai“ – vasario 2 d., ketvirtadienį, 19.45 per LRT KULTŪRĄ.

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...