captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Istorijos detektyvai“: kaip Stalinas A. Sniečkui Karaliaučių siūlė

Kodėl Stalinas norėjo Karaliaučiaus kraštą prijungti prie sovietinės Lietuvos? Kaip baigiantis karui sovietai patys susprogdino Vilniaus geležinkelio stotį? Ir kas buvo „pragaro virtuvė“ pačiame Vilniaus miesto centre?

Kas buvo vienas iš labiausiai vertintų NKVD šnipų, kuriam buvo pavesta nužudyti Levą Trockį? Ir kaip jis susijęs su Lietuva? Kodėl Stalinas norėjo Karaliaučiaus kraštą prijungti prie sovietinės Lietuvos? Kaip baigiantis karui sovietai patys susprogdino Vilniaus geležinkelio stotį? Ir kas buvo „pragaro virtuvė“ pačiame Vilniaus miesto centre? Tokias temas gvildens Virginijus Savukynas laidoje „Istorijos detektyvai“ šį sekmadienį 16.15 min. per LRT televiziją.

Laidoje bus nagrinėjami iš Lietuvos kilusio NKVD žvalgo gyvenimo detektyvai. Jam buvo patikėta nužudyti L. Trockį. Tą kartą pasikėsinimas nepavyko. Jis buvo pasiruošęs mirti, bet įvykdyti Stalino įsakymą nužudyti Tito. Kas jis buvo? „Istorijos detektyvų“ kūrybinė grupė surado netgi liudininką, kuris buvo susitikęs su paslaptinguoju šnipu, kai šis dar buvo gyvas. „Mane nuveda į darbo kabinetą. Sėdi foteliuke žmogus prie darbo stalo, maloniai pasisveikinam. Man taip buvo netikėta, kad taip iš pirmo žvilgsnio ar iš pirmo žodžio jauti, jog tarp mūsų jokio tarpo, jokio oficialumo“, –  kalbės laidoje publicistas Rimantas Vanagas.

Istorikas Alvydas Nikžentaitis nagrinės painius sovietų planus prijungti Karaliaučių prie sovietinės Lietuvos. „Pirmojo susitikimo metu, kai Stalinas netikėtai pasiūlė prisijungti šitą teritoriją, Antanas Sniečkus kategoriškai atsisakė manydamas, kad tai yra Stalino provokacija. Jis manė, kad jei sutiks, tai Stalinas pavadins jį nacionalistu ir atsikratys, kaip atsikratė daugelio”, – laidoje teigs A. Nikžentaitis.

Laidoje taip pat bus narpliojama dar viena paini istorija. 1945 metų sausio 12-osios pavakarę Vilniuje nugriaudėjo ne vienas galingas sprogimas. Kitą rytą vilniečiai pamatė, jog nuo paslaptingų sprogimų labiausiai nukentėjo geležinkelio stotis ir jos apylinkės. „Buvo apskaičiuota, kad buvo nukentėję apie 500 pastatų, iš kurių 140 nukentėjo nuo 76 iki 100 proc. – reiškia, iš esmės sunaikinti. Tiesa, iš jų 120 buvo mediniai, 20 mūriniai. Žinant, kaip tuo metu atrodė stoties apylinkės, tai didžioji dalis tų pastatų buvo nušluota“, – teigs istorikas Marius Ėmužis. Kodėl sovietai melavo, kad tai padarė vokiečiai?

O ketvirtoji tema – žiauri. Apie tai, kas buvo vadinama „virtuve“ oficialiuose dokumentuose. Kas ta „pragaro virtuvė“, esanti pačiame Vilniaus centre? Apie tai pasakos Genocido aukų muziejaus direktorius Eugenijus Peikštenis.

„Istorijos detektyvai“ kartu su Virginijumi Savukynu – sekmadienį 16.15 min. per LRT televiziją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...