captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Tapatybė.LT“: kaip paskatinti grįžtamąjį ryšį tarp užsienio lietuvių?

Daugiau nei 40 lietuvių bendruomenių spaudos atstovų iš 30-ies valstybių praėjusią savaitę rinkosi į Užsienio reikalų ministerijos organizuotą seminarą Vilniuje, kur turėjo galimybę susitikti su Lietuvos žiniasklaidos profesionalais, dalyvauti diskusijose, pranešimų spaudai rengimo praktiniuose užsiėmimuose.
Pietų Amerikoje gimęs ir užaugęs „Susivienijimo lietuvių Argentinoje“ pirmininkas Jurgis Brazaitis.
Pietų Amerikoje gimęs ir užaugęs „Susivienijimo lietuvių Argentinoje“ pirmininkas Jurgis Brazaitis.

Daugiau nei 40 lietuvių bendruomenių spaudos atstovų iš 30-ies valstybių praėjusią savaitę rinkosi į Užsienio reikalų ministerijos organizuotą seminarą Vilniuje, kur turėjo galimybę susitikti su Lietuvos žiniasklaidos profesionalais, dalyvauti diskusijose, pranešimų spaudai rengimo praktiniuose užsiėmimuose.

„Užsienio lietuviai skundžiasi, kad pačioje Lietuvoje jie sulaukia mažai dėmesio. Lietuvos visuomenė nežino, kuo jie gyvena užsienyje, kaip jie padeda Lietuvai. Tad į seminarą pakvietėme kvalifikuotus specialistus, dirbančius Lietuvos informavimo priemonėse, kurie renginio dalyvius supažindino, kaip reikia dirbti su Lietuvos žurnalistais, kokių taisyklių laikytis, kaip apdoroti medžiagą ir ją įdomiai pristatyti Lietuvos žiniasklaidai“, – laidos „Tapatybė.LT“ kūrėjams pasakoja Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorė Gintė Damušytė.

Seminaro dalyviai buvo pakviesti į Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją, kur susitiko LRT generaliniu direktoriumi Audriumi Siaurusevičiumi. Susitikime buvo akcentuojama grįžtamojo ryšio svarba, užsienyje gyvenančius tautiečius A. Siaurusevičius kvietė dalintis savo pastebėjimais apie laidų kokybę bei LRT Lituanica kanalo pasiekiamumą, ragino išreikšti savo poreikius ir teikti įvairius pasiūlymus.

„Mes norime vieni apie kitus žinoti. Man asmeniškai labai įdomu, kaip šiandien Čikagoje gyvena mano draugai. Nuolat stebiu, ką jie veikia, kokie renginiai vyksta, kaip sekasi mokyklėlei. Jeigu atsirastų galimybė vizualizuoti ir išgirsti, ką kažkas nuveikė vakar ir ką planuoja daryti rytoj, būtų tikrai šaunu“, – sako viena iš Bergeno lietuvių bendruomenės įkūrėjų Danguolė Bubnienė, prieš tai septynerius metus gyvenusi Jungtinėse Amerikos Valstijose.

„Rytų šalyse gyvenantys lietuviai daug dėmesio skiria etnografiniams renginiams, tradicinės lietuviškos kultūros puoselėjimui. Europos Sąjungos šalyse gyvenantys tautiečiai akcentuoja lituanistinį švietimą, noriai prisideda prie Lietuvos vardo garsinimo, investicijų į Lietuvą pritraukimo, turizmo į Lietuvą skatinimo. Visus pasaulio lietuvius jungianti grandis yra Lietuva ir tautiečiams, gyvenantiems išeivijoje, išties rūpi bendravimas su Lietuva bei tai, kad jiems būtų skiriamas dėmesys“, – teigia G. Damušytė.

Jai antrina ir Liuksemburgo lietuvių bendruomenės atstovas Ričardas Ulozas: „Liuksemburgo lietuviai, panašiai kaip ir didžioji dalis Belgijos lietuvių, yra žmonės su aukštuoju išsilavinimu – arba kalbininkai, arba teisininkai. Bet kuriuo atveju, jie labai susiję su Lietuva – kai kurie dirba Lietuvai, kai kurie dirba su Lietuva. Todėl mūsų ryšys su tėvyne yra labai tamprus. <...> Aš manau, kad visiems lietuviams, kur jie bebūtų – ar Liuksemburge, ar kitose bendruomenėse, yra svarbu grąžinti tą, vadinkim, skolą Lietuvai. Kitas dalykas – ar Lietuva yra pasirengusi ją priimti.“

Pasak G. Damušytės, išeivijoje gyvenančių tautiečių indėlis yra labai svarbus visai lietuvių diasporai: „Per mažai žmonių Lietuvoje žino, kad užsienio lietuviai dirba savanorišku pagrindu, kad daugelį išlaidų dengia iš savo kišenės. Jų veikla išsilaiko iš įsitikinimų, iš užsispyrimo, nes ne taip jau paprasta pritraukti žmones dirbti laisvalaikiu. <...> Žmonės tą visuomeninį darbą dirba, nes jie tiki, kad tai yra svarbu. Džiugu, kad kai kurie tai vertina, ir norėtųsi, kad apie užsienio lietuvių veiklą žinotų kuo platesnis žmonių ratas.“

G.Damušytė džiaugiasi pastebėjusi, jog daugumai pasaulio lietuvių labai rūpi Lietuva, lietuvių kalba, lietuvių kalbos išlaikymas bei jos puoselėjimas.

„Aš pati buvau auklėjama ir augau labai lietuviškoje šeimoje, kurioje Lietuva buvo pirmoje vietoje. Galbūt dėl to visada bendraudama su užsienio lietuviais pabrėžiu, kad jie neužmirštų to objekto, kuris mus jungia. Nes kai prarandame ryšį su Lietuva, tuomet ir lietuvybė silpsta arba deformuojasi. Tad labai svarbu, kad tapatybės esmė būtų pati Lietuva“, – teigia daug metų užsienyje gyvenusi G. Damušytė.

Pietų Amerikoje gimęs ir užaugęs „Susivienijimo lietuvių Argentinoje“ pirmininkas Jurgis Brazaitis pritaria, jog lietuvių kalbos mokėjimas suteikia galimybę dar labiau priartėti prie savo šaknų: „Aš gimiau Argentinoje. Tais laikais Lietuva buvo okupuota, bet tėvelis visada sakė, kad man ir seseriai reikia išmokti lietuviškai. Todėl, kai grįždavome iš mokyklos ir norėdavome eiti žaisti, tėvelis visuomet prieštaraudavo ir ragindavo valandą skirti lietuvių kalbai. Dar atsimenu tą knygelę, iš kurios mokėmės. Ji vadinosi „Sakalėlis“. Mes vis klausdavome, kam mums ta lietuvių kalba, jau geriau mokytis kalbėti angliškai, tačiau tėvas visada sakydavo, kad turime išmokti lietuviškai. Po daug metų buvau Vokietijoje, Vasario 16-osios gimnazijoje, į kurią atvyko Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus. Jis norėjo sužinoti, kaip lietuviai gyvena įvairiose šalyse. Argentina sąraše buvo pirmoji, todėl turėjau pirmas papasakoti, kaip mums sekasi. Pradėjau kalbėti, rankos drebėjo, prakaitavau, bet, kai viskas pasibaigė, mintyse pagalvojau – kaip gerai, kad tėvas išmokė kalbėti lietuviškai.“

Į seminarą iš tolimojo Urugvajaus atvykęs Alberto Kaluževičius laidos „Tapatybė.LT” kūrėjams prisipažįsta, kad meilę Lietuvai pajuto dar vaikystėje, kai klausėsi senelio pasakojimų apie kraštą, iš kurio kilo jo šeima: „Jau vaikystėje jaučiausi lietuvis. Mano senelis man pasakodavo apie Lietuvą, rodydavo senas knygas. Dar būdamas mažas žinojau, kad Lietuva buvo tvirta tauta, kad Vytautas Didysis buvo nuėjęs iki pat Maskvos durų, kad žmonės iš Indijos galėjo susišnekėti su lietuviais, nes lietuvių kalba ir sanskritas turi panašumų.“

„Mūsų pirmas tikslas yra išlaikyti ryšius su Lietuva. Tam, kad lietuvių kilmės vaikai, gimę Urugvajuje, arba vietiniai galėtų nors šiek tiek arčiau jausti Lietuvą. Pavyzdžiui, kai aš vadovavau jaunimo šokių rateliui, pas mus užsukdavo vienas berniukas. Aš jį kviesdavau ateiti kartu pašokti, nes jis buvo mūsų draugas. Jis sakydavo: „Ne, aš juk nesu lietuvis“. Tačiau aš jį vis ragindavau ateiti. Šiandien tas berniukas yra mūsų pirmininkas. Jis turi lietuvišką širdį. Be to, jam pasisekė, nes vedė lietuvaitę“, – pasakoja Urugvajaus lietuvių bendruomenės narys A. Kaluževičius.

„Tapatybė.LT“ – jau šį šeštadienį per LRT Lituanicą 23:30 val. Lietuvos laiku, 21:30 val. Londono laiku, 16:30 val. Niujorko laiku. Vedėjas Modestas Mastavičius.

Laidą tiesiogiai galima matyti ir portale LRT.lt.

Laidos anonsas:

www.tapatybe.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...