captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Dešimt balų“: kaip mes mokome vaikus matematikos, kad per dvylika metų dažną tesugebame išmokyti dvejetui?

Australijos mokslininkai bei pedagogai aptiko ryšį tarp rinkimų rezultatų ir menko matematikos išmanymo: pasirodo prastai matematikos mokęsi mokiniai vėliau balsuoja emociškai – už tariamus gelbėtojus. Tad australai, kaip, beje, ir daugelis kitų pasaulio šalių, keičia matematikos mokymą.
Vilniaus universiteto profesorius<br> hab. dr. Rimas Norvaiša. VU nuotr.
Vilniaus universiteto profesorius
hab. dr. Rimas Norvaiša. VU nuotr.

Tarptautinio PISA pasiekimų tyrimo organizatoriai paskelbė, kad 2021 m. vyksiančiame tyrime dominuos matematinio samprotavimo užduotys. Kitaip sakant, tai yra žinia šalims, kad jos turi keisti matematikos mokymo programas.

Beje, akcentuodama matematikos svarbą Jungtinės Karalystės vyriausybė prieš keletą savaičių paskelbė, kad mokyklos gaus po 1200 svarų už kiekvieną naują mokinį, sėkmingai išlaikiusį matematikos brandos egzaminą.  

Lietuvos mokyklose matematikos pamokų skaičius bene mažiausias pasaulyje. Matematikos vadovėlių skaičius itin solidus, bet matematikos brandos egzaminas įveikiamas retam abiturientui. 

Kas lemia menkus mūsų šalies moksleivių pasiekimus bei kokie matematiniai gebėjimai būtini XXI a., ar jie planuojami ugdyti Lietuvoje?

Laidoje dalyvauja Vilniaus universiteto prof. hab. dr. Rimas Norvaiša.

Vedėja Jonė Kučinskaitė.

„Dešimt balų“ ketvirtadienį, balandžio 5 d., 16.05 per LRT RADIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...