captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: apie talentą kolekcionuoti knygas

Šįkart kalbėsime apie bibliofiliją. Poreikis kolekcionuoti retas, išskirtines, įmantriai įrištas knygas, kurios džiugintų savininko akį, atsirado maždaug XVI amžiuje.

Esminis lūžis kolekcionuojant knygas įvyko XIX amžiuje. Iki šiol reiškinys, kas gi yra tikroji bibliofilija, interpretuojamas įvairiai. Cituoju vieną mintį, kuri priartina prie bibliofilijos esmės: „Bibliofilas privalo turėti ne vien žinių, kurios būtinos įvertinti knygą ar teisingai pasirinkti kolekcionavimo kryptį, kuri labiausiai atitiktų jo interesus. Bibliofilui privalu turėti talentą ir intuiciją. Štai šie dalykai ir skiria tikrą bibliofilą nuo paprasto knygos mėgėjo.“

Jeigu viduramžiais turėjęs penkias knygas jau galėjai garsėti kaip didelis bibliofilas, tai kaip ši samprata keičiasi laikui bėgant, kokius tikrųjų knygų kolekcionierių vardus žinome iš tarpukario, kodėl lietuviška bibliofilija vis dar skiriasi nuo europinės tradicijos? Apie visa tai laidoje pokalbis su menotyrininke, knygriše Rūta Taukinaityte-Narbutiene.

Ved. Inga Berulienė.

Sekmadienį, balandžio 8 d., 14.05 val. per LRT KLASIKĄ.

Laidą remia Spaudos, radijo ir TV rėmimo fondas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...