captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Gyvoji istorija“: apie skaudžią istoriją liudijančius dokumentus

Nepriklausomybės atkūrimo atkarpoje savo dvidešimties metų gyvavimą skaičiuoja Lietuvos ypatingasis archyvas. Didžiausią jo dalį sudaro unikalią istorinę vertę turintys 1940–1991 metų KGB centrinio aparato ir teritorinių padalinių veiklos darbo dokumentai.
A. Rasakevičiaus nuotr.
A. Rasakevičiaus nuotr.

Nepriklausomybės atkūrimo atkarpoje savo dvidešimties metų gyvavimą skaičiuoja Lietuvos ypatingasis archyvas. Archyvo būstinė įsikūrusi istorinio paminklinio komplekso – buvusių KGB rūmų, kuriuose 1944–1991 metais veikė LSSR KGB vadovybė, dalyje. Didžiausią dalį Ypatingojo archyvo dokumentų sudaro unikalią istorinę vertę turinčiame dokumentų komplekse sukaupti 1940–1991 metų KGB centrinio aparato ir teritorinių padalinių veiklos darbo dokumentai. Dokumentuose yra informacijos apie Lietuvos žmones ir įvykius, kovą prieš lietuvių tautinį pogrindį, galima atsekti sovietinių represijų aparato veikimo tikslus, struktūrą ir metodus.

Kaip ši informacija aktualizuojama šiandien, kokiems tikslams naudojama – aptarsime su Ypatingojo archyvo direktoriumi Ovidijumi Leveriu ir jo pavaduotoju Kęstučiu Remeika.

„Gyvoji istorija“ – vasario 13 d., penktadienį,16.05 val., kartojamma 20.20 val. per LRT RADIJĄ.

Ved. Inga Berulienė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Anonsai

 
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...