captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kalbėk

Žodžių kilmė

Kai kurių žodžių kilmė

Koketė ir gaidys – iš to paties molio

Teneįsižeidžia koketės, bet, pasirodo, su gaidžiu jas sieja tiesioginis ryšys. Prancūzų kalboje iš žodžio coq „gaidys“ atsirado veiksmažodis coqueter „puikuotis, pūstis kaip gaidžiui“, ir ilgainiui prancūzai šią vyrišką gaidžio ypatybę visiškai nekaltai priskyrė moteriai, taip ir atsirado  coquette – koketė.

(Parengta pagal A. Sabaliausko knygą „Iš kur jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę“, Vilnius, 1994)

Iš kur atsirado nykštukas ir milžinas?

Nykštukas, kaip ir galima numanyti, atsirado iš piršto – nykščio – pavadinimo, pridėjus mažybinę priesagą -uk-. Milžino kilmės nežinotume, jeigu nebūtų žodyne užfiksuota, kad kai kuriose tarmėse žodis milžti reiškia „tinti, t. y. didėti, pūstis“. Vadinasi, milžinas – labai išpampusi būtybė.

(Parengta pagal K. Gaivenio knygą „Margas žodžių pasaulis“, Vilnius, 1987) 

Kokios šalies sostinės pavadinimas „danų miestas“?

Iki XIII a. pradžios šis mietas buvo Kolevanas/Kalyvanas arba Lindanisė.  1219 m.  jį užima danai ir pavadina Reveliu (Reval) pagal žemę Revalą, kurioje tas miestas stovi. Danų užimtą miestą vietiniai ėmė vadinti „danų miestu“ – taani linn.  Pavadinimas Revelis išliko iki pat XX a. pradžios ir tik 1918 m., susikūrus Estijos Respublikai, buvo pervadintas ir gavo liaudyje vartotą vardą „danų miestas“ –  Talinas.

(Parengta pagal A. Butkaus straipsnį „Baltijos šalių sostinių pavadinimai“, išspausdintą 2014 kovo mėn.  „Gimtajame žodyje“ Nr. 3 (561))

Doleris kilo iš žodžio „slėninis“... Čekijoje

Į šiaurę nuo garsiojo Karlovi Varų kurorto yra nedidelis miestelis, kuris čekiškai vadinasi Jachymov. Vietos vokiečiai jį vadino Joachimstal – šventojo Joachimo slėniu (vokiškai das Tal „slėnis“). XVI a. pradžioje šioje vietovėje atsirado nemažai sidabro ir žmonės pradėjo iš jo kalti ne tik visokius gražius daiktus, bet ir pinigus. Iš pradžių tuos pinigus Joachimstaleriais vadino, bet paprastiems žmonėms buvo sunku ištarti, todėl pusę žodžio numetė ir liko tik taleriai („slėniniai“). Vokiečių des Taler pateko į danų, švedų, italų, vengrų, anglų kalbas ir kiekviena kalba šį žodį priderino prie savo tarimo. 

(Parengta pagal A. Sabaliausko knygą „Iš kur jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę“, Vilnius, 1994)

Ar žinote, kas yra makaroniška kalba?

Ne, ne, su spagečiais, vamzdeliais ar vermišeliu tai nieko bendra. Tai kalba, prikaišiota  makaronizmų (pranc. macaronisme) – svetimos kalbos žodžių arba posakių, kuriuos kalbėtojas nepakeistu pavidalu įterpia į kalbą, pvz.: Šitas projektas man buvo toks challenge, bet viską padariau brilliant.

Kas sieja Bernardą ir Uršulę?

Gal meilė – kas ten žino, bet gauruotas, stambus ir plėšrus žvėris – tai jau tikrai. Bero (bern-) senovės vokiečių aukštaičių tarmėje reiškė „lokys“, o  ursula lotyniškai yra „lokutė, meškutė“.

Ar prūsokai kilę iš Prūsijos?

Prūsokais slavai vadino ne tik buvusios Rytų Prūsijos ar Klaipėdos krašto vokiečius, bet ir baisiai bjaurius ruduosius tarakonus. Taip jau yra, kad kaimynai, kai dėl ko nors riejasi, kuo nors nepasidalija, vieni kitų vardais pradeda vadinti ir kokius nekenčiamus daiktus. Štai ir čekai tą bjaurų tarakoną pavadina „švabu, vokiečiu“ (švab), prancūzams utėlės ir blusos  – „ispanai“ ir „ispanės“ (espagnol, espagnole), o vokiečiams utėlės – „prancūzai“ (die Franzosen). 

(Parengta pagal A. Sabaliausko knygą „Iš kur jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę“, Vilnius, 1994)

Ką žmonės veikia lėkščių saugykloje, arba žodžio diskoteka kilmė

Abu žodžio diskoteka komponentai kilę iš graikų kalbos: diskos „metamasis ratas, diskas, lėkštė, veidrodis“ ir thēkē „saugykla, dėžė, kapas“.

Tarp įdomesnių disko giminaičių – anglų kalbos žodis dish „valgis, patiekalas“. Tokia reikšmė atsiradusi todėl, kad anglų dish reiškia ir „lėkštė“, kaip ir rusų блюдо yra ne tik „valgis, patiekalas“, bet ir „dubuo“. Iš baltarusių bliūdas paplito ir lietuvių kalbos tarmėse. Beje, tikriausiai žinote, kad bendinėje kalboje vartotinas žodis dubuo.  

(Parengta pagal A. Sabaliausko knygą „Iš kur jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę“, Vilnius, 1994)

Koks gyvūnas gavo pavadinimą „nesuprantu“?

Kažkada į Australiją patekęs europietis norėjo sužinoti, kaip vadinamas tas keistai šuoliuojantis gyvūnas, ir paklausęs vietinio gyventojo. „Kangaroo“, – tas atsakęs. Europietis užsirašė, ir žodis paplito. Tik vėliau paaiškėjo, kad kangaroo čiabuvių tarme reiškia... „nesuprantu“.

(Parengta pagal K. Gaivenio knygą „Margas žodžių pasaulis“, Vilnius, 1987) 

Kas tas kudašius?

Turbūt visi yra girdėję posakį nešti kudašių, bet kas gi tas kudašius, ko gero, nedaug kas tiksliai atsakytų. Kudašius yra žmogaus galvos plaukai, kuodas (pvz.: Žiūrėk, koks tavo kudašius pasišiaušęs), paukščio kuodas kudašiumi niekada nebuvo vadinamas.

Graikų sapnų dievas – „pavidalų gamintojas“

Kiekvienas iš mūsų graikų sapnų dievo vardą žinome, tik juo vadiname visai ką kita. 1805 m. graikų sapnų dievo Morfėjo vardu vokiečių vaistininkas pavadino savo išrastą skausmą malšinantį vaistą. Šį dievą pasirinko todėl, kad iš aguonų galvučių pagamintas vaistas greitai migdo, sukelia keistą linksmumą, pakilią nuotaiką. Pažodžiui dievo vardas Morfeús reiškia „pavidalų gamintojas“ (morfē „forma, pavidalas“), senovės graikai jį taip pavadino, nes buvo įsitikinę, kad šis gudrus dievas, norėdamas greičiau užmigdyti žmogų, rodo jam visokiausius pavidalus ir formas.

(Parengta pagal A. Sabaliausko knygą „Iš kur jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę“, Vilnius, 1994)

Koks vaisius gavo pavadinimą „asilo agurkas“?

Harbūza atkeliavo iš persų kalbos, kurioje kadaise žodis har, her reiškė asilą. Bet pamažu har virto komponentu, žyminčiu didumą. Štai kaip iranėnų asilas (har, her) keičia žodžių reikšmes: muš – „pelė“, harmuš – „žiurkė“ („asilo pelė“), sáng  „akmuo“ – harsáng „akmens luitas“ („asilo akmuo“). Tad „asilo agurkas“ virto „dideliu agurku“ – arbūzu.

Įdomu tai, kad ne visiems arbūzas pasirodė panašus į agurką. Graikams agurotis –  mēlopépōn – „išnokęs obuolys“ (mēlon – „obuolys“, pépon – „išnokęs“), tad obuolys arbūzo pavadinime išplito ir kitose kalbose: prancūzų melon d‘eau, anglų water-melon, vokiečių die Wassermelone.

(Parengta pagal A. Sabaliausko knygą „Iš kur jie? Pasakojimas apie žodžių kilmę“, Vilnius, 1994)

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...