captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kalbėk

Kalbos praktikos patarimai

PAKLYDĘ LINKSNIAI IR PRIELINKSNIAI

Reikalauti ko, bet iš ko

Reikalauti galima dėmesio, saldainių, kai kurie pinigų, meilės ar pagarbos  reikalauja. Reikalauti galima bet ko, tik reikia žinoti, kad iš kosaldainių vaikai iš tėvų reikalauja; žmona meilės ir dėmesio reikalauja iš vyro; reketininkai iš verslininkų pinigų reikalauja; iš manęs tu per daug reikalauji.

* Daugiau šimto

NIEKADA taip nesakykit. Būtinai reikia žodelio kaipnegu, nei, pvz., Susirinko daugiau šimto žmonių (taisome daugiau kaip (negu, nei) šimtas) žmonių (galimi ir kiti variantai: per šimtą, šimtas su viršum, su trupučiu); Nusispjauk per kairį petį ne daugiau trijų kartų (taisome ne daugiau kaip (negu, nei) tris kartus).

* Virš šimto namų – kada gerai, kada ne

Jei virš šimto namų praskrido balionai, tada gerai, bet jei bendrovė pastatė virš šimto namų – jau negerai. Virš tinka tik vietai reikšti: virš bambos, virš galvos, virš dvidešimties žmonių galvų. Kiekio, svorio, atstumo, laiko trukmės viršijimui reikšti tinka daugiau kaip (negu, nekaip, nei), pvz., bendrovė pastatė ne virš šimtoo daugiau kaip (negu, nei) šimtą; šimtą su viršum; per šimtą namų; silkių nupirkau ne virš kilogramoo daugiau kaip (negu, nei) kilogramą; kilogramą su viršum.

* Linkiu būti ne tik gražia, bet ir protinga. Ar taip gali būti?

Jokiu būdu. Čia reikia dvejybinio naudininko (kokiai?): linkiu (tau) būti ne tik grãžiai,  bet ir protingai.

* Vairuotojus ragina/prašo būti atsargius ar atsargiems?

Bingo! Atsargius. Kodėl? Todėl, kad vairuotojus (ką?). Jeigu liepia vairuotojams būti, tada atsargiems (gink Dieve, ne atsargiais).

* Koks euro kursas – 1 prie, 1 su ar 1 ir 3,5?

Tik ne prie 3,5 (didžioji kalbos klaida) – vienas gali būti prie namo, prie tvoros, prie stalo, nes prie dažniausiai žymi vietą. Pinigus keisime santykiu vienas euras su 3,5 lito, valiutos kursas yra euras ir 3,5 litouž vieną eurą – trys ir penkios dešimtosios lito (trys litai penkiasdešimt centų).

* Šampūnas praturtintas vitaminais/vanduo praturtintas mineralais – ar gerai?

Negerai. O štai mėgstama veikla žmogų praturtina – gerai. Praturtintas netinka su įnagininku (kuo?). Jei norite pasakyti, kad ko nors papildomai įdėta, reikėtų sakyti papildytas kuo ar kaip kitaip, pvz.: šampūnas papildytas vitaminais/vanduo papildytas mineralaisšampūnas su vitaminais/vanduo su mineralaisšampūnas, turintis vitaminų/vanduo, turintis mineralų.

* Kokie balsavimo rezultatai šiai valandai, kiek turiu atostogų šiai dienai? Ar gerai?

NE! Jei nėra paskirties, naudininkas netinka. Kokie balsavimo rezultatai šiai valandai (=šią valandą/iki šios valandos)? Kiek turiu atostogų šiai dienai (=Kiek atostogų turiu sukaupęs šiandien/iki šios dienos)? Metų pradžiai (=pradžiojeLRT dirbo 565 darbuotojai.

Naudininkas tiktų tokiuose sakiniuose, pvz.: Būtent šiai dienai (išleistuvėms, draugės vestuvėms ar pan.) pasisiūdinau suknelę. Šiai minutei/akimirkai ruošiausi visą gyvenimą. Šventėms išsikepiau tortą ar pan.

* Nei rinkiminė kampanija, nei priešrinkiminiai pažadai

Iš abstraktų vedinių su priesaga -inis nedarykit – turėtų būti ne rinkiminė, o rinkimų apygardaapylinkė,kampanijakomisijakova, laidaprograma, o priešrinkiminius debatus ar pažadus keiskite į debatus prieš rinkimuspažadusduotus prieš rinkimus.

* Mes mylim vienas kitą, bet sunku pažinti vienam kitą

Ko gero, ne daug kas tokius pasakymus, kaip reikia pažintibūtina gerbtinėra priežasties įtarinėti, užbaigtų vienas kitą, nors vardininkas (vienas) čia visai tinka. Taisyklė paprasta – tereikia iškelti klausimą, ir žinosit, kokį linksnį vartoti: Pirmiausia privalu vienas (KAM? taisoma vienamkitą pažinti. Reikia užjausti vienas (KAM? taisoma vienamkitąReikia išmokti vienas (KAM? taisoma vienamsu kitu kalbėti atviraiMums nėra priežasties įtarinėti vieni (KAM? taisoma vieniems) kitus. Būtina gerbti vienas (KAM? taisoma vienam) kitą.  Svarbu ir meilė vienas (KIENO? taisoma vienokitam. Mes siekiame, kad pranyktų nepasitikėjimas vieni (KIENO? taisoma vienųkitais.

Bet mes (KAS?) mylim vienas kitądžiaugiamės (KAS?) vieni kitais ir pan.

 

„NEPERPRANTAMAS“ KIRČIAVIMAS

Padangų karaliai broliai Mišlenai dalija ir žvaigždutes restoranams  

XIX a. pabaigoje įkurta didžiausia pasaulyje padangų gamintoja prancūzų kompanija „Michelin“ garsi ne tik padangomis. Bene prieš šimtmetį ji pradėjo leisti po Prancūziją keliaujantiems turistams gidą, kuriame nurodomi lankytini restoranai ir viešbučiai. Iš pradžių su aukštąja virtuve tai neturėjo nieko bendra, tiesiog broliai Mišlenai sugalvojo savo klientams patarti, kur kelyje neblogai užkąsti. Bet ilgainiui kelių žemėlapius išstūmė informacija apie restoranus ir jų virtuvę, ir restoranai pradėti vertinti trijų – ne Mišelino, kaip daug kas Lietuvoje sako, o Mišleno – žvaigždučių sistema.

Žmogėdros valgo Austres  

Jei koks jūsų draugas pasakys, kad mėgsta Austres, nepulkite jam siūlyti važiuoti į Austriją merginos ieškotis. Ko gero, jis norėjo pasakyti, kad mėgsta austrEs – kažkodėl visi kaip užsispyrę nenori moliuskų aUstrėmis vadinti. O juk tarp Austrių ir aUstrių oho koks skirtumas: vienos – moterys, merginos, mergaitės, kitos – tiesiog moliuskai. 

* VEislė, veIslė ar veislĖ? 

Kad nepaklystumėte, įsiminkite tokį sakinį: Katė RaInė – geros veIslės.

Žodis veIslė kirčiuojamas kaip RaInė:

RaInės – veIslės, RaInei – veIslei, RaInę – veIslę, RainE – veislE, RaInės – veIslės, RaInių – veIslių, RaInėms – veIslėms, RainEs – veislEs, RaInėmis – veIslėmis.  

* Aš tave myliu...

Kaip sakote savo mylimam žmogui? Nors popkaralienė Džordana traukia: „O aš tave myliù galbūt labiau...“, vis dėlto turėtų būti aš mýliu, tu mýli, jis, ji mýli – kirtis pastovus, kaip amžiną meilę prisiekus...

Bet, kad ir kaip netikėta, – mýliu, bet tyliù.

* Mylimai katei, karštai suomei, žaliai  žirafai 

Skaitydami antraštę, tikriausiai kirčiavote mylimai, karštai, žaliai. Nieko nuostabaus, tai viena dažnesnių kirčiavimo klaidų. Moteriškos giminės vardažodžių niekada nebūna kirčiuota galūnė (išskyrus įvardį kuriái), tad įsidėmėkit: mýlimai katei, kárštai suomei, žáliai žirafai, šáltai žiemai, mínkštai sofai, bjaurèsnei suknelei, šiurkščiai klaidai, báltai meškai, gerbiamai poniai, grajai tetulei,  nuobõdžiai paskaitai  ir pan.

* Kaip kirčiuoti žodį patiekalas?

Kad nenuklystumėte, įsidėmėkit – pãtiekalas kirčiuojamas kaip pãkaitalas:

pãkaitalo – pãtiekalopãkaitalui – pãtiekalui;  pãkaitalą – pãtiekalą; pãkaitalu – pãtiekalu; pakaitaluosè – patiekaluosè; pakaitalai – patiekalai; pakaitalų – patiekalųpakaitaláms – patiekaláms; pãkaitalus – pãtiekalus; pakaitalais – patiekalais; pakaitaluosè – patiekaluosè.

* Kodėl kirčiuojama bažnýčia, bet koplyčià?

Gal kai kam ta priežastis atrodys ir nerimta, bet šie abu seni slavų kalbų skoliniai kirčiuojami skirtingai todėl, kad nevienodu laiku atėjo į lietuvių kalbą. K. Būgos teigimu, tvirtapradę priegaidę išlaikęs žodis bažnýčia yra kur kas senesnis skolinys negu koplyčiàKoplyčià, kaip ir kiti vėlesni (jau po XIII a.) Lietuvą pasiekę slavizmai, turi tvirtagalę priegaidę (K. Būga. Rinktiniai raštai, t. 3, Vilnius, 1961, p. 46).

* KūčiosKalėdos

Linksniuojant žodį Kūčios kirtis šokinėja taip, kaip ir linksniuojant žodį pùpospù – Kūčiųpùpoms – Kūčiomspupàs – Kūčiàs. Į galą kirtis šoka ir sakant Kalėdàs.

 

ATSARGIAI! EPIDEMIJA!

Gyvenimą sunkinantys parazitiniai iššūkiai

Šiais laikais gyvenimas tapo tiesiog nepakeliamas, nes kiekvieną dieną ne tik darbe, bet ir namie susiduriame su iššūkiais: kas rytą keltis 7 valandą – iššūkis, padaryti mankštą – iššūkis, nepavėluoti į darbą ar į mokyklą – iššūkis, per pietus atsilaikyti prieš riebų kaloringą pyragaitį – iššūkis ir t. t., ir pan., galima vardyti šimtus pavyzdžių: su didžiuliais iššūkiais susiduria ir dabartinis jaunimas, ir įmonių vadovai, ir Lietuvos valdančioji partija, ir net keliaudami žmonės susiduria su iššūkiais, o biochemikų iššūkis – padidinti proteinų kiekį kiaušinio baltyme.... Užteks! Juk iš tiesų iššūkis turi tik tokias dvi reikšmes: 1. šaukimas, kvietimas kautis, rungtis; 2. gluminantis, netikėtas poelgis. Tad išbandymas, sunkumas, tikslas, planas, užduotis tikrai ne kaskart yra iššūkis.

* Šventesni už popiežių

Šventų Velykų rytą, šventų Kalėdų dieną, šventų Velykų koncertas, šventų Kalėdų mugė ir t. t. Nebūkime šventesni už popiežių – tikrai nebūtina kaskart su šių švenčių pavadinimais minėti žodžio šventas. Žodis šventas neįeina į šventės pavadinimą, todėl jeigu vis dėlto nuspręsite jį vartoti, tai jis rašomas mažąja raide (stilistiškai būtų galima rašyti ir didžiąją, ypač religinio pobūdžio tekstuose).    


* Įkyruolis ir ne visada tinkamas pakankamai 

Pakankamai įdomus, pakankamai geras, pakankamai jaunas, pakankamai naujas ir viskas, ką tik norime apibūdinti, yra pakankamaipakankamai ir pakankamai. Net ir biudžetas, kai kas sako, yra pakankamai skurdus, ir oras pakankamai šaltas, ir sriuba pakankamai riebi, o kai kas net turi pakankamai mažai laiko.

Žodis pakankamai pakankamas, -a reiškia „atitinkantis reikalavimus, užtenkamas“, tad kažin ar norima pasakyti, kad biudžetas skurdus ir sriuba riebi tiek, kiek reikia, o turėti ko nors pakankamai mažai – apskritai nesusipratimas.

Be įprastai siūlomų žodžio pakankamai taisymų (ganapernelyglabai ar pan.), kai kuriais atvejais tiktų ir priesaga -okas, -a, pvz., biudžetas yra skurdokas; rytoj bus šaltoka; sriuba rieboka; ir beveik pamiršti priešdėlių apý-, pó- vediniai, pvz., apýgerisapýjaunisapýnaujisapýriebis, apýkvailis,  pógeris, pópiktispógražis, póriebis.

* Tačiavimo epidemija. Ar tikrai visada tinka tačiau?

Pastaruoju metu populiarumo viršūnėje atsidūrė jungtukas tačiau – rašomas ten, kur visai netinka. Keli sakiniai iš autentiškų tekstų, kad suprastumėte, apie ką mes čia:

Mūsų kūne, medyje, žolėje yra dešimtys įvairiausių metalų, tačiau (=ir arba nereikia jungtuko) gyvybei jie visi būtini. Jaunikliai išskyla maždaug po dviejų mėnesių, tačiau (nereikia jungtuko) kiaušiniai pasižymi viena keista savybe.

Net ir sakinys juo pradedamas, nors gero stiliaus tekste taip neturėtų būti:

Čia vienas intensyviausiai naudojamų žemdirbystės regionų. Tačiau (=Ir arba nereikia jungtuko) ūkininkai juo dalijasi su vienais iš artimiausių mūsų giminaičių.

Beduinai savo kupranugarius gano dykumoj. Tačiau (=Ir arba nereikia jungtuko) kad surastų savo gyvuliams pašaro, turi juos vedžioti iš vienos vietos į kitą.

Jungtukas tačiau  tinka tada, kai norime išreikšti prieštaravimą: Pvz.:

Šaukė ji ilgai, tačiau niekas neatsiliepė. Norai dideli, tačiau galimybių maža.

Tačiau tikrai nevertas vietos populiarumo viršūnėje, prieštaravimui reikšti yra ir kitų jungtukų: o, bet, vis dėlto, užtat.

Tad prieš rašydami tačiau, pagalvokite, ar tikrai jis tinka.

* Nauja žodžio matyti vartojimo mada – nevykusi

Kaip jūs matote šią situaciją; kaip jūs matote šią statistiką; kokias jūs priemones matote ir pan. – gal kiek per daug pretenzinga. O juk galima paprastai paklausti:

Kaip jūs vertinat šią situaciją? Kaip pakomentuotumėte tokią statistiką/ką galėtumėte apie tai pasakyti? Kokių priemonių, jūsų manymu, reikėtų imtis ir pan.

 

TAI NE TAS PATS

* Apie tuo pačiu

Susitikim kavinėj, tuo pačiu ir užkąsim. Srėbsim sriubą tuo pačiu šaukštu. – Katrame sakinyje gerai?

Tuo pačiu netinka, kai norime pasakyti, kad tuo pačiu metu kas nors daroma ar nutinka, todėl tokius sakinius taisom: Susitikim kavinėj, tuo pačiu (=kartu) ir užkąsim; Rungtynes laimėjo Brazilijos futbolininkai ir tuo pačiu (=taip, šitaip) tapo pasaulio čempionais; Pasėdėsiu, tuo pačiu ir pasnausiu (=Pasėdėsiu ir pasnausiu ar pan.)

tuo pačiu su daiktavardžiu puikiausiai tinka, kaip tame sakinyje apie sriubą ir šaukštą.

* Žmonių tarpe?

Tarpų žmogus gal ir turi, bet juose nieko įdomaus nevyksta. O kitais atvejais kieno tarpe verčiau nevartoti, sakykit tarp koiš ko ir pan.:

Didelio susidomėjimo sulaukta žiūrovų tarpe (=didelio žiūrovų susidomėjimo). Mokslininkų tarpe (=Tarp mokslininkųdėl to nėra vienos nuomonės (=Mokslininkai dėl to neturi vienos nuomonėsMokslininkų nuomonė šiuo klausimu nėra vienoda). Komandų tarpe (=Iš komandųTarp komandųgeriausiai pasirodė vilniečiaiReikia gerinti darbo drausmę vairuotojų tarpe (=vairuotojų darbo drausmę). Tai nekelia šalies autoriteto Europos valstybių tarpe (=tarp Europos valstybių).

* Rėžimas – ne tas pats, kas režimas

Visi žino, kas yra rėžti (1. aštriu įrankiu dalyti, pjauti; 2. brėžti, kirsti; 3. labai skaudėti; 4. šnek. atvirai, tiesiai sakyti ir kt.), tai rėžimas ir bus veiksmo, atliekamo rėžiant, pavadinimas. Kai kurie rėžimu pavadina valstybinę santvarką ar tiksliai nustatytą darbo, poilsio tvarką, objektų parametrus; bet tam yra kitas žodis – režimas, atėjęs iš pranc. regime, o šis kilęs iš lot. regere – „vadovauti“.

* Magistratūra – ne tas pats, kas magistrantūra

Būna keista girdėti, kai žmonės sako studijuojantys magistratūroje.  Magistratūra turi visai kitokias reikšmes: 1. sen. Romoje – aukščiausia valst. pareigybė; aukščiausias pareigas einančių asmenų visuma; 2. kai kuriose šalyse – teisėjai, skiriant juos nuo prokuratūros darbuotojų.

Aukštesnės pakopos universitetinės studijos yra magistrantūra

* Viršsvoris – ne tas pats, kas antsvoris

Su antsvoriu jus į lėktuvą įleistų, bet už viršsvorį tektų susimokėti. Antsvoris yra žmogaus svoris, viršijantis jo normalią kūno masę, o viršsvoris tinka kalbant apie bagažą, krovinį ar transporto priemonę.

* Rūpestis – ne visai tas pats, kas rūpinimasis

Rūpestis yra nerimas, vaizdžiai tariant, galvos skausmas dėl ko nors, o rūpinimasis – veikimas, pastangos siekiant padėti, todėl visai netinka sakyti rūpestis kuo. Jei kuo, tai tik rūpinimasis, pvz., rūpinimasis (NE rūpestis!) pagyvenusiais žmonėmis, beglobiais gyvūnais. O jei jau rūpestis, tai tik dėl ko, pvz., rūpesčių dėl ko nors turi kiekvienas.

 

KABLELIS, KURĮ VISI RAŠO, NORS JO NEREIKIA

* Su pagarba,  pagarbiai

Laiško pabaigoje po mandagumo žodžiais su pagarba ar pagarbiai kablelio nereikia.

 

SUVALDYK VEIKSMAŽODŽIUS

* Skanuoti ar skenuoti?

Jei nesirenkate nuskaityti, tada rinkitės ne skanuoti, o skenuoti.

* Kada remiantis, kada remdamasis

Dokumentų rengėjai mėgsta pastraipą pradėti remiantis, atsižvelgiant, vadovaujantis, nepaisydami, koks paskui bus sakinys – su veikėju ar be jo. Remiantis, atsižvelgiant, vadovaujantis tinka beasmeniame (kai veikėjo nėra) sakinyje, pvz., remiantis rekomendacijomis, buvo priimtas nutarimas; atsižvelgiant į darbuotojo prašymą, suteiktos nemokamos atostogas; vadovaujantis taisyklių 3 punktu, parengtas veiksmų planas. O kai sakinyje veikėjas yra, privalu vartoti pusdalyvį (atitinkamai derinant giminę ir skaičių), pvz.: remdamasi rekomendacijomis, komisija (VEIKĖJA)  priėmė nutarimą; atsižvelgdamas į darbuotojo prašymą, suteikiu (VEIKĖJAS – AŠ) nemokamas atostogas;  vadovaudamiesi taisyklių 3 punktu, parengėme (VEIKĖJAS – MES) veiksmų planą.  

* Ne patikrinimuisupažindinimui, sukirčiavimui ar tvirtinimui

Kai ką nors duodate, teikiate, siunčiate kokiu nors tikslu, rinkitės bendratį:

Siunčiu tekstą tikrinti ir kirčiuoti. Dokumentas teikiamas supažindinti, įstatymas – tvirtinti.

* Pilnačiai veikiant, žmonės darosi suirzę

Kas tiesa, tas tiesa, bet šį sakinį reikėtų taisyti:  Pilnaties veikiami žmonės darosi suirzę. Daugiau pavyzdžių: Vaikas, mamai padedant (taisoma mamos padedamas), sukonstravo robotą. Vadovaujant tikram lyderiui (taisoma Tikro lyderio vadovaujama) komanda gali daug pasiekti. Diriguojant svečiui (taisoma Svečio diriguojamas) choras atliko keletą kūrinių. Žinovui patarus (taisoma Žinovo patarti) savo Pifą pirkom iš veislyno.  

* Sudalyvauti

Bendrinėje kalboje sudalyvauti netinka, nes tai žargonas. Pasakymus sudalyvauti renginyje, sudalyvauti pasitarime, sudalyvauti konkurse ir pan. keiskite, atsižvelgdami į kontekstą ir stilių. Pvz.: Paklaustas, ar pats sudalyvautų (=dalyvautų, ryžtųsi dalyvauti, sutiktų dalyvautirealybės šou, vedėjas atsakė: „už jokius pinigus“. Merginos iš Alytaus puikiai sudalyvavo (=pasirodėšlapių marškinėlių konkurse.

* Įtakoti ir įplėšoti – to paties plauko

Nors žodis įtakoti baisiai populiarus ir patogus vartoti, vis dėlto reikėtų jį pamiršt, nes jis visiškai iškritęs iš sistemos. Įtakoti pasidarytas iš įtaka, kadangi nėra tokių žodžių kaip įžangoti (įžanga), įžvalgoti (įžvalga), įplėšoti (įplėša), įmokoti (įmoka), tai negali būti ir įtakoti.

O kokį pakaitą rinktis, priklauso nuo stiliaus ir konteksto: atsiliepti, paveikti, veikti, formuoti, daryti įtaką, turėti įtaką ar įtakosdaryti poveikį, palikti pėdsaką, lemti.

 

KITI DALYKAI

* Antras didžiausias ir penktas gražiausias

Dėmesio! Pradėjo plisti netikę junginiai. Jei jau sakome, kad -(i)ausias, tai jis ir yra tas vienintelis – sąraše pirmas arba vienas iš -(i)ausių – nei antras, nei penktas didžiausias ar gražiausias negali būti. Antras pagal dydį, penktas pagal grožį, o gal penktas gražiausiųjų sąraše, vienas iš penkių gražiausių ar pan.

Kaip iš tiesų turėtų būti vadinama arafatkė?

Palestinos išsivadavimo lyderio Jasiro Arafato nešiota skarelė, kurią labai pamėgo Europos jaunimas, vadinama kùfija.

Antienos krūtinėlė, įdaryta vištienos širdelėmis

Antienos ar vištienos krūtinėlė, ko gero, niekam neužkliūtų. Bet kaip vištiena neturi širdelės, kiauliena – kojų ar ausų, taip ir nei antiena, nei vištiena neturi krūtinėlės, neturi šlaunelių ir blauzdelių. Kai kalbama apie atskiras kūno dalis, turėtų būti gyvūno, ne skerdienos, pavadinimas: anties krūtinėlė, vištos blauzdelė, veršiuko kepenys, kalakutų širdelės, kiaulių kojos.

Kodėl imbieras, bet bazilikai? 

Kad žinotume, ką vartoti – vienaskaitą ar daugiskaitą, reikia neblogai išmanyti kulinariją. Bet pabandykime išnarplioti: kai prieskoniai susmulkinti iki mažų mažų grūdelių arba iš jų padaryti milteliai, tada vartojama vienaskaita – cinamonas, imbieras, peletrūnas, mairūnas. Kai būna susmulkinti prieskonių vaisiai, šakniastiebiai, sėklos, lapai, tada vartojama daugiskaita: ciberžolės, bazilikai, kalendros, raudonėliai, laurų lapai, gvazdikėliai. O štai iš aitriųjų paprikų (visiems geriau žinomi kaip čili pipiriukai) prieskoniai gali būta paruošti dvejopai: paprikos gali būti maltos, tada bus aitrioji paprika, jei  džiovinti jų vaisiai, tada bus aitriosios paprikos.

Latvijos parlamentas vadintinas ne Seimu, o Saeima

     Latviškas žodis saeima reiškia „suėjimas, susirinkimas“. XIX a. buvo vartojama vyriškosios giminės forma saeims „valstybės taryba“, bet vėliau įsigalėjo moteriškosios giminės – saeima, ir  įgijo naujų reikšmių: „susirinkimas, susitikimas, suvažiavimas, atstovų susirinkimas“. Nuo 1922 m. saeima – Latvijos Respublikos parlamento pavadinimas. (Parengta pagal VLKK Konsultacijų banko įrašą.)

* Nepagailėjo daug gražių žodžių tavo adresu. Ar gerai?

Kad nepagailėjo gražių žodžių, tai gerai, bet ne tavo adresu, o apie taveAdresu kaip polinksnis nevartotinas, todėl tokių pasakymų reikėtų vengti, pvz., Daug kritiškų pastabų žmonės išsako Seimo narių adresu (=apie Seimo nariusdėl Seimo narių darbo ar pan.).

* Nekompetetingas

Jei kas nors jums kolegą apibūdins kaip nekompetetingą, drąsiai galit suabejoti to, kuris taip sako, kompetencija. Mat tas, kas turi kompetencijos, žino, kad žmogus yra kompetentingas arba nekompetentingas.

* Kalbėjomės per „Skype‘ą“ ar skaipą?

Galimi trys rašymo variantai:

1. Dalykinio, mokslinio stiliaus tekste reikėtų rašyti taip: kalbėjosi per programą „Skype“; turi paskyrą socialinio tinklo svetainėje „Facebook“ ir pan.

2. Nevartojant žodžių programa, svetainė, reikia linksniuoti, pvz.: kalbėjosi per „Skype‘ą“; turi paskyrą Twitteryje“, „Facebooke“ (apostrofo nereikia, nes žodis baigiasi priebalsiu).

3. Nedalykinio ir nemokslinio stiliaus tekste galima rašyti skaipas, feisbukas, tviteris, nes šie žodžiai po truputį virsta bendriniais, kaip nutiko su internetu, mersedesu, tojota, nošpa ir pan. 

* Apie prisegtuką

Susirašinėdami su draugais, žodį prisegtukas vartoti galite, bet dalykinėje kalboje jo reikėtų vengti.  Prie elektroninio laiško ne prisegama, o pridedama, todėl pridedamas tekstas vadinamas priedù. Angl. attach – liet. pridėti, pridėti priedą; angl. attachment – liet. priedas (V. Dagienė, G. Grigas, T. Jevsikova „Enciklopedinis kompiuterijos žodynas“ (2008; p. 369).

* Pyragėlis su saldžios varškės įdaru – ne grietinietis

Grietinietis galėtų būti Grietinės šalies gyventojas, nes su priesaga -ietis, -ė sudaromi asmenų pavadinimai, pvz.: kaunietis, -ė, egiptietis, -ė, kaimietis, -ė, tautietis, -ė. O tas dar iš vaikystės visiems žinomas pyragėlis turėtų būti grietinėtis, kaip varškėtis, lašinėtis (pyragaitis su lašiniais).  

* Herbera ar gerbera?    

Daug kas turbūt pasakytų herbera, galbūt manydami, kad pavadinimas susijęs su lotynišku žodžiu herba „žolė; arbata“, o tuos, kurie taria g, laiko neišmanėliais, neva įtaką jiems padariusi rusų kalba (rusai, kaip žinot, garso h neturi, sako g). Deja, yra gerbera, nes pavadinimas kilęs iš XVIII a. gyvenusio vokiečių gydytojo ir botaniko J. Gerberio pavardės.

(Parengta pagal K. Gaivenio knygą „Margas žodžių pasaulis“, Vilnius, 1987) 

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...