captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kalbėk

Paklausyk

Apie žiniasklaidos kalbos pokyčius, žargono ir slengo vartojimą pramoginėse laidose ir laidos vedėjo asmenybę.

Pokalbis su Vilniaus universiteto Skandinavistikos centro lektoriumi dr. Giedriumi Tamaševičiumi.

„Nereikėtų akcentuoti kalbos pavojaus, grėsmės, nes lietuviams yra įprasta saugoti kalbą, pabrėžti, kad ji yra kažkas ypatingo, kita vertus – nuolatinis skundimasis, kad mes iki šiol nemokame tarti, tinkamo žodžio parinkti, nemokam, nemokam, nemokam...“ – sako dr. Giedrius Tamaševičius.

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013674111/ryto_allegro_2017_08_23_08_10#wowzaplaystart=1981000&wowzaplayduration=683000

 

* Kokių pasikeitimų per lietuvių kalbos ir literatūros pamokas gali tikėtis moksleiviai?

Pokalbis su Vilniaus Žemynos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja eksperte Aldona Šventickiene.

K. Čachovskio (DELFI.lt) nuotrauka

„Pasiekti maksimumą [per egzaminą] mokiniams kasmet darosi vis sunkiau. Ar mes Lietuvoje neturime gabių humanitarinių polinkių mokinių? Taip nėra, iš tiesų jaunimas kūrybingas. Gal mes turim įvertinti kitaip mokinius, kurie savitai atskleidžia temą“, – sako mokytoja ekspertė Aldona Šventickienė.

Interviu klausykite: http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013674453/ryto_allegro_2017_08_30_08_10#wowzaplaystart=2090000&wowzaplayduration=618000

* Prancūzų skaitymo ypatumai, kiek ir kokių kalbų turi mokėti išsilavinęs europietis

Pokalbis su VU Filologijos fakulteto Anglistikos, romanistikos ir klasikinių studijų instituto Prancūzų filologijos studijų programos komiteto pirmininku prof. Vytautu Bikulčiumi.

G. Baranausko nuotr. 

„Reikia tam tikros programos, kuri įtikintų, jog kompiuteris žaloja vaikų smegenis – jų pasakojimas nėra nuoseklus, pertraukiamas ištiktukų, nesugebama suregzti ilgesnio sakinio. Skaitymas padeda formuluoti mintis. JAV literatūra įtraukiama net į tiksliųjų mokslų programas, ypač į tas, kurios susijusios su psichologija. Literatūros kūriniai moko, kaip spręsti konfliktus,“ – sako prof. Vytautas Bikulčius

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013674790/ryto_allegro_2017_09_06_08_10#wowzaplaystart=2046000&wowzaplayduration=761000

 

* Kaip verčiamos prancūziškos knygos paaugliams  

Pokalbis su vertėja iš prancūzų kalbos Jone Ramunyte.

„Jaunimo literatūrą nėra lengviau išversti nei suaugusiųjų, nes kartais per žargoną ir specifinę kalbą taip įstringi, kad turi daug aiškintis, ką vienas ar kitas pasakymas reiškia. Jaunimo ir paauglių literatūra nėra paprastesnė, ji – kitokia“, – sako vertėja iš prancūzų kalbos Jonė Ramunytė.

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013669801/ryto_allegro_2017_05_31_08_10#wowzaplaystart=2012000&wowzaplayduration=670000

 

* Ar mįslės – šiuolaikinių protmūšių pirmtakės?  

Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus darbuotoja dr. Aelita Kensminiene.

(LNDT nuotr.)

„Kūno dalys mįslėse kalba apie erotiškumą, tomis mįslėmis buvo supažindinama su lytiškumu. Drąsesnius mįslių įminimus išgirsdavo vyresnieji, o nepilnamečiams būdavo pateikiamas kur kas švelnesnis variantas“,  –  sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus darbuotoja dr. Aelita Kensminienė.

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013668885/ryto_allegro_2017_05_17_08_10#wowzaplaystart=1931000&wowzaplayduration=788000

 

* Pasakos „Eglė žalčių karalienė“ interpretacija, šio kūrinio archajiškumas ir metaforomis užšifruoti įvykiai

Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus darbuotoju dr. Eugenijumi Žmuida.

„Nešiojuosi šią pasaką kaip mįslę, kurią įminti sekasi gana sunkiai dėl ypatingo jos unikalumo, sudėtingumo. Ji išsiskiria iš kitų pasakų. Nujaučiame po ja esančią mums labai menkai pažįstamą kultūrą. Tai labai simboliškas tekstas“, – apie „Eglę žalčių karalienę“ sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus darbuotojas dr. Eugenijus Žmuida. 

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013667585/ryto_allegro_2017_04_26_08_10#wowzaplaystart=1873000&wowzaplayduration=760000

 

* Kuriamoji ir griaunamoji kalbos galia. Koks jų poveikis visuomenei?

Pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaite

„Kalba turi kisti evoliuciniu būdu, o ne revoliuciškai, antraip negalėtume savo kalba pasitikėti. Drastiškai keičiama kalba netektų tęstinumo, o jis reikalingas tam, kad galėtų bendrauti skirtingos kartu gyvenančios kartos“, – sako Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė. Ji atkreipia dėmesį į kuriamąją ir griaunamąją kalbos galią. Pasak R. Miliūnaitės, reikia žadinti kalbinę sąmonę, kad ji būtų kurianti, o ne griaunanti. 

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013667118/ryto_allegro_2017_04_19_08_10#wowzaplaystart=2179000&wowzaplayduration=586000

 

* Filmų vertimas. Kokių sunkumų patiria filmų vertėjai?

Pokalbis su Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos eksperte, „Kino pavasario“ konkurso už geriausią filmo vertimą koordinatore Kristina Sprindžiūnaite ir vertėjais Kristina Kaghdo bei Edvardu Vaišvila.

„Kino pavasaris“ drauge su Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga Geriausio kino vertimo premiją šiemet skyrė vertėjai Kristinai Kaghdo už filmo „Tarp mūsų“ vertimą iš arabų kalbos. Pasak laureatės, didžiausi iššūkiai filmų vertėjams – laiko trūkumas, vertimas iš tarpinės kalbos ir abejonės, ką rinktis susidūrus su žargonu – originalią emociją ar kalbos kultūrą. 

Interviu klausytis:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013666712/ryto_allegro_2017_04_12_08_10#wowzaplaystart=1960000&wowzaplayduration=1028000

 

* „Pameluok man ką nors gražiai“, – kaip pasakos buvo sekamos praeityje ir kaip sekamos dabar?

Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke dr. Jūrate Šlekonyte.

„Pasakų sekimas buvo kaip žmogaus įvertinimas. Lygiai kaip ir dabar: jei gražiai save pateiksi, gražiai papasakosi,  pameluosi , tai tu pasikelsi savo vertę. Pasakojimas, kalbėjimas visais laikais buvo svarbus žmogui“, – sakė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslininkė dr. Jūratė Šlekonytė. Pasiklausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013664871/ryto_allegro_2017_03_15_08_10#wowzaplaystart=2075000&wowzaplayduration=632000 

 

* Koks neiginių poveikis? Kodėl „nerūkyk“ reiškia „rūkyk“?

Pokalbis su lektoriumi Mindaugu Vidugiriu.

Lektorius Mindaugas Vidugiris pastebi, kad nuolatinis neiginių vartojimas nesuteikia jokios alternatyvos. Sakydami „nerūkyk“ ar „nesityčiok iš mažesnių“ nenukreipiame, neskatiname pozityvumo, konstatuojame, kad yra blogai ir viskas. Paklausykite pokalbio apie žodžių galią ir kūrybiškumą nuolat sudarant išjudinančius posakius ar žodžius.

Interviu klausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013632229/ryto_allegro_2017_03_01_08_10#wowzaplaystart=226000&wowzaplayduration=800000 

 

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...