captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kalbėk

Paklausyk

* Kaip verčiamos prancūziškos knygos paaugliams  

Pokalbis su vertėja iš prancūzų kalbos Jone Ramunyte.

 

„Jaunimo literatūrą nėra lengviau išversti nei suaugusiųjų, nes kartais per žargoną ir specifinę kalbą taip įstringi, kad turi daug aiškintis, ką vienas ar kitas pasakymas reiškia. Jaunimo ir paauglių literatūra nėra paprastesnė, ji – kitokia“, – sako vertėja iš prancūzų kalbos Jonė Ramunytė.

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013669801/ryto_allegro_2017_05_31_08_10#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=6057000  

(Klausyti nuo 33:20 min.)

 

* Ar mįslės – šiuolaikinių protmūšių pirmtakės?  

Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus darbuotoja dr. Aelita Kensminiene.

(LNDT nuotr.)

„Kūno dalys mįslėse kalba apie erotiškumą, tomis mįslėmis buvo supažindinama su lytiškumu. Drąsesnius mįslių įminimus išgirsdavo vyresnieji, o nepilnamečiams būdavo pateikiamas kur kas švelnesnis variantas“,  –  sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus darbuotoja dr. Aelita Kensminienė.

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013668885/ryto_allegro_2017_05_17_08_10#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=6155000  

(Klausyti nuo 32:00 min.)

 

* Nauja pasakos „Eglė žalčių karalienė“ interpretacija, šio kūrinio archajiškumas ir metaforomis užšifruoti įvykiai. 

Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus darbuotoju dr. Eugenijumi Žmuida.

„Nešiojuosi šią pasaką kaip mįslę, kurią įminti sekasi gana sunkiai dėl ypatingo jos unikalumo, sudėtingumo. Ji išsiskiria iš kitų pasakų. Nujaučiame po ja esančią mums labai menkai pažįstamą kultūrą. Tai labai simboliškas tekstas“, – apie „Eglę žalčių karalienę“ sako Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Naujosios literatūros skyriaus darbuotojas dr. Eugenijus Žmuida. 

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013667585/ryto_allegro_2017_04_26_08_10#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=6147000  

(Klausyti nuo 31:15)

 

* Kuriamoji ir griaunamoji kalbos galia. Koks jų poveikis visuomenei?

Pokalbis su Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaite

„Kalba turi kisti evoliuciniu būdu, o ne revoliuciškai, antraip negalėtume savo kalba pasitikėti. Drastiškai keičiama kalba netektų tęstinumo, o jis reikalingas tam, kad galėtų bendrauti skirtingos kartu gyvenančios kartos“, – sako Lietuvių kalbos instituto Bendrinės kalbos tyrimų centro mokslo darbuotoja dr. Rita Miliūnaitė. Ji atkreipia dėmesį į kuriamąją ir griaunamąją kalbos galią. Pasak R. Miliūnaitės, reikia žadinti kalbinę sąmonę, kad ji būtų kurianti, o ne griaunanti. 

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013667118/ryto_allegro_2017_04_19_08_10#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=6117000

(Klausyti nuo 36:46)

* Filmų vertimas. Kokių iššūkių patiria filmų vertėjai?

Pokalbis su Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos eksperte, „Kino pavasario“ konkurso už geriausią filmo vertimą koordinatore Kristina Sprindžiūnaite ir vertėjais Kristina Kaghdo bei Edvardu Vaišvila.

„Kino pavasaris“ drauge su Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga Geriausio kino vertimo premiją šiemet skyrė vertėjai Kristinai Kaghdo už filmo „Tarp mūsų“ vertimą iš arabų kalbos. Pasak laureatės, didžiausi iššūkiai filmų vertėjams – laiko trūkumas, vertimas iš tarpinės kalbos ir abejonės, ką rinktis susidūrus su žargonu – originalią emociją ar kalbos kultūrą. 

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013666712/ryto_allegro_2017_04_12_08_10#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=6205000              

(Klausyti nuo 32:46)

 

* „Pameluok man ką nors gražiai“, – kaip pasakos buvo sekamos praeityje ir kaip sekamos dabar?

Pokalbis su Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslininke dr. Jūrate Šlekonyte.

„Pasakų sekimas buvo kaip žmogaus įvertinimas. Lygiai kaip ir dabar: jei gražiai save pateiksi, gražiai papasakosi,  pameluosi , tai tu pasikelsi savo vertę. Pasakojimas, kalbėjimas visais laikais buvo svarbus žmogui“, – sakė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Sakytinės tautosakos skyriaus mokslininkė dr. Jūratė Šlekonytė. Pasiklausykite:

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013664871/ryto_allegro_2017_03_15_08_10#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=6114000

(Klausyti nuo 34:43)

 

* Koks neiginių poveikis? Kodėl „nerūkyk“ reiškia „rūkyk“?

Pokalbis su lektoriumi Mindaugu Vidugiriu.

Lektorius Mindaugas Vidugiris pastebi, kad nuolatinis neiginių vartojimas nesuteikia jokios alternatyvos. Sakydami „nerūkyk“ ar „nesityčiok iš mažesnių“ nenukreipiame, neskatiname pozityvumo, konstatuojame, kad yra blogai ir viskas. Paklausykite pokalbio apie žodžių galią ir kūrybiškumą nuolat sudarant išjudinančius posakius ar žodžius: 

http://www.lrt.lt/mediateka/irasas/1013632229/ryto_allegro_2017_03_01_08_10#wowzaplaystart=0&wowzaplayduration=6218000 

(Klausyti nuo 03:52)

 

Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...