captcha

Jūsų klausimas priimtas

LRT RADIJO žurnalistė J. Čeponytė įvardija, ko svarbu išmokti mokyklose

„Mano idėjos Lietuvai esmė – visapusiškas švietimas. Moksleiviai turi įgyti ekonominio, informacinio, politinio raštingumo žinias, kad suvoktų, kokiame pasaulyje šiandien gyvena“, – teigia LRT RADIJO žurnalistė Jurgita Čeponytė, pasiūliusi keletą idėjų Lietuvai, susijusių su moksleivių švietimu ir užimtumu.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

J. Čeponytės teigimu, mokykloje įgijus suvokimą apie tai, kaip veikia politika, ekonomika, žiniasklaida, valstybės ir įvairiausi pasaulio dėsniai, turėtume labiau apsišvietusią visuomenę, kuri protingiau balsuotų, būtų iniciatyvesnė, turėtų idėjų, motyvacijos dirbti, kurti verslus.

„Mano idėjos Lietuvai esmė – visapusiškas švietimas. Moksleiviai turi įgyti ekonominio, informacinio, politinio raštingumo žinias, kad suvoktų, kokiame pasaulyje šiandien gyvena. Stipriai turėtų mokėti ir istorijos dalykus. Tai, kuo gyvename dabar, yra susiję su 50, 100 ar 500 metų istorija. Tad mokyklose reikėtų ne atmintinai mokytis istorijos datas, bet žinoti ir tai, kuo šiandien gyvename“, – kalba J. Čeponytė.

Žurnalistė teigia, kad dažnai tenka išgirsti ar perskaityti pasipiktinimų, rodančių, kad, jei suvokimas būtų tinkamas, galbūt žmogus galvotų kitaip.

„Pavyzdžiui, žmogus piktinasi, kad, kai buvo litai, viskas kainavo pigiau, o dabar eurus išvertus į litus viskas yra brangiau. Bet jei nebūtume įsivedę euro, viskas vis tiek būtų brangę, nes infliacija yra natūraliai vykstantis dalykas. Jei žmogus tai žinotų, suvoktų, kodėl [infliacija] naudinga, kol ji sveika. Nekiltų toks pasipiktinimas, kitaip į viską žiūrėtų“, – mano J. Čeponytė.

Kita žurnalistės idėja – vaikų užimtumas šalies regionuose, ypač kalbant apie probleminėse šeimose augančius vaikus. Jos teigimu, kai vaikai mato, kad jų tėvai girtuokliauja, tai ir jiems smagiausiu užsiėmimu gali tapti išgėrinėjimas. Tačiau, jei valstybė investuotų į vaikų veiklą ir steigtų daugiau dienos centrų, finansuotų būrelius, vaikai turėtų užsiėmimą ir matytų, kad galima gyventi įdomiau, siekti daugiau ir gyvenimas nėra tik toks, kokį mato namuose.

„Reikia kitokio valstybės požiūrio ir politinės valios skirti pinigų tam, kad vaikai regionuose turėtų ką veikti, kad būtų finansuojami būreliai, ekskursijos, įvairūs užsiėmimai – nuo žaidimo šaškėmis iki karatė. Kai gyvenime turi užsiėmimą ir tikslų, tada prisigerti su draugais nėra pagrindinis ir pats smagiausias dalykas. Deja, yra jaunimo, kuris neturi kito pasirinkimo ir neįsivaizduoja, kad gali būti kitaip, nes nemato pavyzdžio“, – mano J. Čeponytė.

Kai vykdavo į regionus daryti reportažų, J. Čeponytė pamena, socialinės darbuotojos dažnai sakydavo, kad didžiausia problema yra tai, jog vaikai neturi ką veikti.

„Jie mato geriančius tėvus, todėl ir jie prisigeria arba kartu su tėvais, arba pas kaimyną. Supratau, kad iš tiesų [taip elgiesi], kai gyvenime nematai pavyzdžio, nematai sėkmės istorijų, neturi tikslų ar siekių“, – mano J. Čeponytė. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Idėja Lietuvai

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...