captcha

Jūsų klausimas priimtas

S. Paltanavičiaus idėja Lietuvai – keisti požiūrį į vaikų ugdymą

Anot gamtininko ir rašytojo Selemono Paltanavičiaus, vaikų mokymo programas turėtų kurti jauni, vaikus auginantys žmonės, turintys didžiausią patirtį su mažiausiais. „Visiems kitiems, mano giliu įsitikinimu, apie tai kalbėti yra arba sunku, arba visai neįmanoma. Todėl, vargu ar garbūs su švietimu dirbantys politikai, ar kiti politikai apskritai gali šia tema diskutuoti. Būtent jauni žmonės [turėtų kurti] savo vaikams [mokymo] programas“, – sako S. Paltanavičius kalbėdamas apie savo idėją Lietuvai.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Valstybę kuriame nuo vaikų

„Aš manau, kad, kalbant apie švietimą, mokymą ir auklėjimą, mums reikia visiškai pergalvoti, o gal ne pergalvoti, gal žvalgytis į suomius, estus į [jų] vaikus jau nuo darželio, pradinukus. Šie trys dalykai, kurie vaikams iki aštuonerių, devynerių metų [patys svarbiausi]. Tada, kai į šią kartą sudėsime viską, ką galime gauti ir surasti geriausia, tada, aš manau, kad ir Lietuva bus tokia, kad idėjų ką nors naujo sugalvoti nereikės. Tik auginti naują kartą“, – teigia S. Paltanavičius.

Jo nuomone, daugeliui, ypač vyresnio amžiaus žmonių, staiga pasikeisti ir gyventi pagal naują tvarką su naujomis idėjomis ir gauti labai puikų rezultatą turbūt būtų sudėtinga. Todėl jo idėja, kad lėšas, išmonę, gerumą reikėtų investuoti būtent į vaikus. Visiškai keisti požiūrį į jų auklėjimą, švietimą, tai daryti jautriai, bet reikliai.

„[Reikėtų] visiškai peržiūrėti vadovėlių sistemą, nes, mano galva, ji yra visiškai nevykusi. Peržiūrėti pačių mažiausiųjų mokymo ir auklėjimo sistemą. Tai mano didžiausia [mintis], galų gale, esu vaikų rašytojas, man vaikų tema ir kalbėjimasis su vaikais visada yra svarbiausias. O vis tiek pasaulis priklausys jiems, tiems, kurie dabar tik pradeda augti“, – teigia S. Paltanavičius.

Nesivadovaukime kartų stereotipais

Rašytojas teigia, kad jį piktina, kai yra susigalvojami pasiteisinimai ir taip perkeliama atsakomybė.

„Sakoma: „Dabar [auga] karta „Z“. Tegul ji būna „U“ su nosine karta. Jie, sako, moka labai puikiai dirbti su kompiuteriais, bet visi užmiršta – kompiuteris tai yra kaip pieštukas, kaip knyga. Tu gali turėti biblioteką ir šimtą pieštukų, bet tai ir viskas“, – mano S. Paltanavičius.

Jo teigimu, svarbu atminti, kad žmogus yra ne tik protinga, bet ir kurianti būtybė. O labai dažnai pirmoji vaiko kūrybinė galia užgniaužiama, individualumas neigiamas.

„Ir dar kas, kad daugelis ne tik tėvų, bet ir auklėtojų būna labai laimingi, kai vaikai paliekami su savo „Z“ kartos džiaugsmu, kalbu apie kompiuterius, skaitykles, planšetes, nes tuo metu galima ramiai sau gyventi. Kaip sakoma, vaikai užsiėmę. Ne, vaikai sau patys neišsiauklės. Tuo labiau neišsiauklės taip, kaip reikėtų Lietuvai ir jos ateičiai“, – kalba S. Paltanavičius.

Kas turėtų kurti mokymo programas?

Anot gamtininko ir rašytojo S. Paltanavičiaus, mokymo programas turėtų kurti jauni, vaikus auginantys žmonės, turintys didelę patirtį su mažiausiais.

„Visiems kitiems, mano giliu įsitikinimu, apie tai kalbėti yra arba sunku, arba visai neįmanoma. Todėl, vargu ar garbūs su švietimu dirbantys politikai, ar kiti politikai apskritai gali šia tema diskutuoti. Būtent jauni žmonės [turėtų kurti] savo vaikams [mokymo] programas. Jie, jauni žmonės, jau turėjo laimės nepriklausyti nuo daugelio tų reikalavimų, kurie teko mums, vyresniesiems. Jie augo tokioje, sakyčiau, savotiškoje, tarpinėje būsenoje, bet visgi jie yra daug laisvesni savo mąstymu ir matymu. Jie kaip tik turėtų būti ne tik tėvai, bet ir mokytojai“, – teigia S. Paltanavičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Idėja Lietuvai

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...