captcha

Jūsų klausimas priimtas

Ketvirtadienį per LRT – K. Vildžiūno filmo „Senekos diena“ premjera

Ketvirtadienį 22:30 val. LRT TELEVIZIJOS žiūrovai išvys kino režisieriaus Kristijono Vildžiūno sukurtą filmą „Senekos diena“, pasakojantį apie Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse vykstantį veiksmą, herojus, taip pat gyvenimą mūsų dienomis. „Šis filmas visgi nėra nuoseklus pasakojimas, tai daugiau mozaikos principu sukurtas filmas, todėl tos mozaikos dalys turėjo būti tikrai autentiškos ir gerai sukurtos“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Labas rytas, Lietuva“ apie filmą kalbėjo režisierius K. Vildžiūnas.
Filmo stop kadras
Filmo stop kadras

Režisierius pasakoja, kad filme naudojo prisiminimus, siekiančius 1987–1989 metus. Visa tai atmintyje dar labai gyva. Lygiai tą patį darė ir kiti grupės nariai, dailininkai, kurie taip pat gerai prisimena šaliai svarbų laiką.

Postūmis kurti filmą, K. Vildžiūno teigimu, buvo muzika, kuri tapo stiprus emocinis pagrindas ir autentiškas pamatas.

„Mano buvusioje grupėje, iširusioje 90-ųjų pradžioje, buvo neįrašytų dainų, kurios atrodė vertos prisilietimo, bet grupės jau nebebuvo. Kai atėjo idėja kurti šį filmą, dainos iššoko kaip emocinis pagrindas, autentiškas pamatas visam filmui, kuris leido visai grupei: ir man, ir aktoriams tiesiogiai prisiliesti prie tų laikų emocijos ir jausmo“, – pasakoja K. Vildžiūnas.

Režisieriaus teigimu, filmas žiūrovui suteikia visišką laisvę. Žiūrovas gali jį atmesti, gali sukurti savo filmo versiją. Tai filmas apie žmogaus ir laiko santykį, apie tai, kas yra ši diena, tas Senekos idealas, kuris stoicizmo filosofijoje [vadintas] „Gyvenimas šią dieną“.

„Mano požiūriu ir supratimu, tai buvo Baltijos kelias 1989-aisiais. [Jis] aiškiausiai įkūnija tuos idealus“, – sako K. Vildžiūnas.

Anot režisieriaus, tuo metu ateitis visiškai nebuvo aiški. Nebuvo įmanoma įsivaizduoti pasaulio, kuriame atsidursime, projektuoti ateities.

„Baltijos kelias yra simbolis tos dienos, kai žmogus yra [čia ir dabar] ir tikrai teigia gyvenimą, jį jaučia ir 100 procentų yra jame. Kita filmo dalis – dabartis. Tai irgi yra požiūris iš laiko perspektyvos į tai, kas buvo tada, bandymas suvokti, kaipgi mes dabar matome, aš matau, tą praėjusį laiką“, – pasakoja režisierius.

K. Vildžiūnas sako, kad filmo vizualinei ir audiovizualinei pusei skyrė labai daug dėmesio.

„Daugiau nei siužetui, todėl, kad šis filmas visgi nėra nuoseklus pasakojimas, tai daugiau mozaikos principu sukurtas filmas, todėl tos mozaikos gabalai turėjo būti tikrai autentiški ir gerai padaryti“, – kalba K. Vildžiūnas.

Daugiau apie filmą „Senekos diena“ – vaizdo įraše.

„Senekos diena“ anonsas

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...