captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Koks taromatuose surinktos taros likimas?

Visa Lietuvoje surinkta tara perdirbama: didžioji dalis – atgal į gėrimų pakuotes, tačiau kitos perdirbtos medžiagos pasiekia net automobilių pramonę. Taip sako viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“ direktorius Gintautas Varnas.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

LRT RADIJO klausytojas teiraujasi, koks tolesnis taromatuose surinktos taros likimas, kaip ji perdirbama ir ar atliekama taros kontrolė.

G. Varnas pasakoja, kad, parduotuvėms surinkus butelius, tara iš visos Lietuvos gabenama į šalia Vilniaus esantį skaičiavimo centrą.

„Parduotuvės ir taromatai išrūšiuoja pakuotes atskirai: plastikines, stiklines ir skardines. Taigi į skaičiavimo centrą atvažiuoja trijų rūšių maišai“, – aiškina pašnekovas.

Stiklinės pakuotės išrūšiuojamos pagal spalvas: skaidrus stiklas, žalias stiklas ir rudas stiklas. Tada surinktos pakuotės smukinamos ir toks stiklas važiuoja į įmonę „Kauno stiklas“, kur jis perdirbamas ir iš naujo gaminami buteliai.

„Ten, beje, važiuoja žalias ir rudas stiklas, nes „Kauno stiklas“ gamina žalius ir rudus butelius. Skaidrus stiklas važiuoja į „Panevėžio stiklą“, kur vėl gaminami buteliai“, – patikslina G. Varnas.

100 proc. Lietuvoje surinktos stiklinės taros perdirbama atgal į butelius.

„Metalinės pakuotės išrūšiuojamos į dvi grupes: aliumines arba geležines. Didžioji dalis, 98 proc., būna aliuminių pakuočių“, – teigia G. Varnas.

Jos išrūšiuojamos, supresuojamos ir gabenamos pas perdirbėjus. Aliuminio pakuotės gabenamos į Vokietija, ten – vienas didžiausių perdirbėjų pasaulyje.

„Kadangi mūsų surinktos aliuminio pakuotės yra švarios ir tinkamai išrūšiuotos, jos yra tinkamos gaminti naujas skardines. Perdirbėjas jas išlydo, pagamina didelius 10 tonų aliuminių blokus“, – sako G. Varnas.

Juos perka metalinių skardinių gamintojai ir iš jų daro skardą. Taigi ir visos Lietuvoje surenkamos skardines perdirbamos atgal į gėrimų pakuotes.

„Plastikinės pakuotės skaičiavimo centre supresuojame. Šiuo metu jos keliauja labai toli, net į Rumuniją. Ten vėlgi yra, ko gero, didžiausias Europoje pakuočių perdirbėjas“, – pasakoja specialistas.

Plastikiniai buteliai yra smulkinami ir rūšiuojami pagal spalvas: skaidrus, žalias, mėlynas, rudas ir pan.

„Rumunija turi įvairių galimybių, kaip panaudoti susmulkintas pakuotes. Dažniausiai iš žalių butelių gaminama speciali sutvirtinimo juosta, o iš kitų spalvų butelių 1 gr perdirbtos medžiagos pagaminamas 10 km siūlas. Tas pluoštas dažniausiai naudojamas automobilių pramonėje“, – tvirtina viešosios įstaigos „Užstato sistemos administratorius“.

Speciali kontrolė, kas buvo laikyta buteliuose, pasak specialisto, nevykdoma, tačiau perdirbimo procese yra įvairios valymo stadijos ir perdirbta produkcija būna saugi.

„Vis dėto, raginame gyventojus atsakingai elgtis ir tarą gražinti be skysčių, jau nekalbant apie chemikalus. Žinome, kad tara surenkama parduotuvėse, į kurias einame pirkti maisto, todėl čia nenorėtume užuosti trąšų ar blogų kvapų“, – viliasi pašnekovas.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Klausiate – atsakome

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...