captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Kam reikalinga Seimo nario priesaika?

Priesaika nėra vien formalus priesaikos žodžių ištarimas ar teksto pasirašymas – ji turi konstitucinę reikšmę. Tiesa, jos tekstas yra gana abstraktus, todėl kartais nelengva nustatyti, kada ji yra sulaužoma. Taip sako konstitucinės teisės ekspertas Vytautas Sinkevičius.
I. Gelūno (BNS) nuotr.
I. Gelūno (BNS) nuotr.

LRT RADIJO klausytoja teiraujasi, kokia yra Seimo nario priesaikos reikšmė ir kokiais atvejais ji laikoma sulaužyta. „Artėja Seimo rinkimai. Išrinktieji vėl duos priesaiką dirbti Lietuvos žmonėms. Man šis priesaikos davimas atrodo lyg spektaklis. Manau, kad dauguma veržiasi į Seimą dirbti sau, giminėms, draugams. Be to, pastebėjau, kad priimant įstatymus salė nuolat būna pustuštė. Kam reikia Seimo nario priesaikos ir, ar praleisdami posėdžius, parlamentarai tos priesaikos nelaužo?“ – klausia ji.

Anot konstitucinės teisės žinovo, Seimo nario priesaika nėra vien formalumas – ji turi konstitucinę reikšmę.

„Tol, kol asmuo, išrinktas Seimo nariu, nėra davęs priesaikos, jis neturi Seimo nario įgaliojimų ir negali jų vykdyti. O kai asmuo prisiekia, jis įgyja visus tautos atstovo įgaliojimus“, – aiškina specialistas.

V. Sinkevičiaus teigimu, Seimo nario priesaikos tekstas yra gana abstraktus ir nei Konstitucijoje, nei įstatymuose nėra išvardinti kokie nors konkretūs veiksmai, kuriais Seimo narys gali sulaužyti priesaiką.

„Akivaizdu, kad Konstitucija ir joje numatyta Seimo nario priesaika reikalauja, kad Seimo narys savo veikloje vadovautųsi tik tautos ir valstybės interesais. Jis negali veikti turėdamas tokių tikslų ir interesų, kurie nesuderinami su Konstitucija ir įstatymais, viešaisiais interesais“, – pažymi ekspertas.

Anot V. Sinkevičiaus, pagal Konstituciją Seimo narys privalo lankyti Seimo posėdžius. Jeigu Seimo narys be pateisinamų priežasčių nelanko Seimo posėdžių, jam gali būti pradėta apkalta.

„Tiesa, Seimas pats sau nusistatė keistą taisyklę: Seimo narys gali praleisti pusę Seimo posėdžių ir tai nelaikoma priesaikos sulaužymu, be to, už tai galima gauti visą Seimo nario atlyginimą.

Neįmanoma iš anksto nustatyti veiksmų, būdų, kokiais ta priesaika gali būti sulaužoma. Kiekvienas atvejis yra individualus ir kiekvieną kartą reikia ištirti, kokius veiksmus atliko Seimo narys, kokios jų aplinkybės, pasekmės ir pan.“, – kalba konstitucinės teisės ekspertas.

V. Sinkevičius prisimena, kad pirmas atvejis, kai Seimo narys neteko mandato dėl posėdžių nelankymo, buvo Lino Karaliaus.

„Buvo sukviesta neeilinė Seimo sesija, o jis tuo metu atostogavo ir savo balsavimo kortelę buvo palikęs kitam Seimo nariui. L. Karalius buvo pašalintas iš Seimo nario pareigų, o kitas narys, kuris naudojosi ta kortele ir balsavo už L. Karalių, liko Seimo nariu, nes neužteko balsų.

Seimo nario mandato dėl posėdžių nelankymo neteko ir Neringa Venckienė, o vėliau dar pareikalavo, kad Seimas jai sumokėtų už sulaužytą priesaiką ir šiurkščiai pažeistą Konstituciją. Tai buvo cinizmo viršūnė“, – komentuoja V. Sinkevičius.

Eksperto manymu, matydami Seimą, žmonės mato mūsų tautos ir visuomenės atspindį.

„Matydami, kaip funkcionuoja Seimas, tuo pačiu matome ir visas mūsų visuomenės problemas. Todėl rinkdami Seimo narius, tautos atstovus, turime rinkti labai atsakingai ir žiūrėti, ką jie daro ir kaip elgiasi, o ne tai, ką jie žada viliodami rinkėjus, o vėliau, patekę į Seimą, viską užmiršta, pirmiausia – savo duotą priesaiką, kuri konstituciškai yra labai reikšminga ir įpareigoja Seimo narį“, – dėsto V. Sinkevičius.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Klausiate – atsakome

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...