captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Ar galima reikalauti žalos atlyginimo, kai aptaško automobilis?

Teisinė galimybė reikalauti žalos atlyginimo, aptaškius automobiliui, yra, tačiau prieš kreipiantis į teismą reikėtų įvertinti visas aplinkybes – patirtos žalos dydį, turimus įrodymus bei duomenis apie kaltininką, su teismo procesais susijusias išlaidas, laiko sąnaudas – ir tik tuomet priimti sprendimą. Taip teigia Vilniaus universiteto Teisės klinikos direktorė Vida Petrylaitė.
T. Lukšio (BFL) nuotr.
T. Lukšio (BFL) nuotr.

LRT.lt portalo skaitytoja domisi, kaip turėtų elgtis žmogus, gatvėje aptaškytas automobilio. „Ar galima prašyti vairuotojo atlyginti patirtą žalą?“ – klausia ji.

Vilniaus universiteto Teisės klinikos direktorė V. Petrylaitė tikina, kad teisinė galimybė reikalauti žalos atlyginimo yra numatyta Civiliniame kodekse.

„Deliktinė atsakomybė – tokia atsakomybės rūšis, kuomet vienas asmuo savo veiksmais padaro žalą kito asmens turtui. Šiuo atveju itin svarbu, kad būtų padaryta reali žala – t.y., turto netekimas (jei rūbas sugadintas nepataisomai) ar patirtos išlaidos, reikalingos turtui pataisyti (rūbo valymo išlaidos)“, – sako V. Petrylaitė.

Teisininkės teigimu, automobilį vairavęs asmuo galėtų būti pripažintas kaltu dėl turto (rūbo) sugadinimo vien dėl to, kad nebuvo atidus, rūpestingas ir atsargus. O nukentėjusiajam, prieš nusprendžiant, ar verta kreiptis į teismą, reikia įvertinti ir tam tikras aplinkybes.

„Pirma, reikia žinoti bent kaltininko vardą, pavardę bei gyvenamąjį adresą. Jei žinomas tik transporto priemonės numeris, teismui to nepakanka. Kadangi tokia byla yra civilinė, teismas nesiima iniciatyvos išaiškinti pažeidėjo – tuo, prieš kreipdamasis į teismą, turi pasirūpinti pats nukentėjusysis“, – sako ji.

Be to, svarbu turėti įrodymų apie patirtą žalą bei jos dydį. Jei rūbas buvo negrįžtamai sugadintas, reikia pateikti dokumentus, įrodančius rūbo kainą, o jei tokie dokumentai neišsaugoti, nurodyti tokio rūbo vidutinę rinkos vertę, atsižvelgiant į vertės sumažėjimą dėl daikto nusidėvėjimo. Jei rūbas gali būti pataisomas (išvalomas), tuomet būtų priteisiamos realiai patirtos jo valymo išlaidos, tik reikia turėti įrodymą – kvitą.

„Vertinant žalos padarymo aplinkybes ir nustatant, koks žalos dydis turi būti atlyginamas, teismas atsižvelgs ne tik į vairuotojo neatsargų elgesį – vertinamas ir nukentėjusiojo elgesys: ar jis, esant atitinkamoms oro sąlygoms, pats elgėsi pakankamai atidžiai, rūpestingai ir atsargiai“, – tikina V. Petrylaitė.

Teismui nustačius, kad abu asmenys nebuvo pakankamai atidūs, žalos dydis gali būti mažinamas arba išvis atsisakoma priteisti žalą.

„Tad, prieš kreipiantis į teismą, reikėtų įvertinti visas išvardytas aplinkybes, paties rūbo vertę, laiką, kurį reikės sugaišti teismo posėdžiuose, ir atminti, kad, kreipiantis į teismą, turi būti sumokėtas bent 41 euras žyminio mokesčio“, – aiškina teisininkė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Klausiate – atsakome

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...