captcha

Jūsų klausimas priimtas

Z. Kelmickaitė: jei giminė nesusėda prie šventinio stalo, kažkas negerai

„Bet kuris pasaulio antropologas jums pasakys: jeigu giminė nebesusėda prie bendro stalo, vadinasi, joje visiškas iškrikimas,“ – teigia garsi muzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė ir televizijos bei radijo laidų vedėja Zita Kelmickaitė. Ji įsitikinusi, kad nuo tada, kai namai nebekvepia mamos keptu pyragu, ir tada, kai nebesusirenkama, kaip ji sako, paklegėti prie vieno stalo, reikėtų sunerimti. Bendrystė su gimine tampa kaip niekada aktuali artėjant gražiausiai pavasario šventei – šv. Velykoms.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.
V. Skaraičio (BFL) nuotr.

„Bet kuris pasaulio antropologas jums pasakys: jeigu giminė nebesusėda prie bendro stalo, vadinasi, joje visiškas iškrikimas,“ – teigia garsi muzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė ir televizijos bei radijo laidų vedėja Zita Kelmickaitė. Ji įsitikinusi, kad nuo tada, kai namai nebekvepia mamos keptu pyragu, ir tada, kai nebesusirenkama paklegėti prie vieno stalo, reikėtų sunerimti. Bendrystė su gimine tampa kaip niekada aktuali artėjant gražiausiai pavasario šventei – šv. Velykoms.

Z. Kelmickaitei šv. Velykos nuo pat vaikystės asocijuojasi su švara namuose ir margučiais. Ji pasakoja, kad šeimoje visi laukdavo prisikėlimo ryto, kada eidavo į bažnyčią, o grįžę sėsdavo prie šventinio stalo. Linksmiausia šv. Velykų dalis būdavo susijusi su margučiais – jų daužymu ir ridenimu.

Pasak jos, nuo senų laikų šv. Velykos būdavo švenčiamos artimųjų rate, o šiandien paplitusio įpročio švęsti su draugais nebūdavo – į svečius žmonės eidavo tik antrą šv. Velykų dieną. Z. Kelmickaitė sako, kad tradicija šventes praleisti dideliame giminės rate po truputį nyksta, todėl artėjant šv. Velykoms rengiamas linksmiausios giminės konkursas vėl gali priminti seną tiesą, kad Lietuva – draugiškų giminių kraštas. Norintiems laimėti linksmiausios giminės titulą tereikės pasidalinti akimirka iš artimųjų švenčių ir įrodyti, kad būtent jie moka išradingiausiai ir įsimintiniausiai švęsti.

„Šiais laikais giminės ryšiai sutrūkinėję arba visai nutrūkę, ir tai yra didžiausia drama. O juk taip smagu susėsti visiems prie stalo, paklegėti, pašnekėti. Pagirti močiutę, mamą, tetą, kurios iškepė pyragą, arba padėkoti tėčiui, kuris ištraukė ilgai saugoto ir brandinto vyšnių vyno. Tai ir yra šeimyniška ir giminiška“, – sako Z. Kelmickaitė.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...