captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Kaip atskirti: sloga ar sinusitas?

Kartais sinusitą pakanka gydyti taip, kaip peršalimą ar ūminę slogą. Tačiau atskirti, kur sloga, o kur rimtesnis susirgimas, padės du svarbūs simptomai, sako Kauno klinikų gydytojas otolaringologas Saulius Vaitkus.
 
A. Terentjevs (BFL) nuotr.
A. Terentjevs (BFL) nuotr.

Kartais sinusitą pakanka gydyti taip, kaip peršalimą ar ūminę slogą. Tačiau atskirti, kur sloga, o kur rimtesnis susirgimas, padės du svarbūs simptomai, sako Kauno klinikų gydytojas otolaringologas Saulius Vaitkus.

„Turime daug ir įvairių slogų, tačiau dažniausiai kalbame apie paprastą virusinę slogą. Virusinė sloga turi savo simptomus: nosies užgulimas, čiaudulys, niežulys, sekrecija iš nosies. Jeigu vienas simptomas yra bent vieną valandą kelias dienas, jau turime slogos diagnozę“, – aiškina otolaringologas. Ši virusinė sloga paprastai trunka penkias dienas, po jų simptomai pradeda mažėti. 

Jei slogos metu į uždegimą yra įtraukiami abu nosyje esantys sinusai, oringos ertmės išsidėsčiusios apie nosį, o sloga tęsiasi daugiau kaip penkias dienas, simptomai trunka apie dešimt dienų, tai yra virusinis rinosinusitas ir gydyti jį reikia praktiškai taip pat, kaip peršalimą ar ūminę slogą, tikina specialistas. 

Pasak S. Vaitkaus, jeigu simptomai tęsiasi daugiau negu dešimt dienų, tai jau yra ne sloga, o rinosinusitas. Šiam susirgimui būdingi du svarbiausi simptomai: pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį ir išskyros iš nosies į nosiaryklę. Taip pat gali būti ir uoslės susilpnėjimas, arba skausmas, tačiau vien tik skausmas veido srityje nėra pakankamas požymis nustatyti sinusito diagnozę. 

Rinosinusitas, pašnekovo teigimu, būna ūminis bei lėtinis. Ūminis rinosinusitas pasižymi pasunkėjusiu alsavimu, išskyromis iš nosies į nosiaryklę. Tai tęsiasi iki trijų mėnesių. Toks sinusitas yra peršalimo komplikacija, kaip ir ūminis ausies uždegimas otitas, faringotonzilitas arba angina. „Jeigu simptomai tęsiasi ilgiau kaip tris mėnesius, tai yra lėtinis rinosinusitas“, – nurodo gydytojas. 

Kauno klinikų gydytojo otolaringolo žodžiais, pagal eigą ir tai, kaip trukdo gyvenimo kokybei, rinosinusitas yra skirstomas į tris formas. Pirma – lengvos eigos virusinis rinosinusitas. Tai – užsitęsusi virusinė sloga, peršalimas, o simptomai trunka daugiau kaip penkias dienas. Tokį sinusitą reikia gydyti kaip ir virusinę slogą: purkšti jūros vandenį į nosį, naudoti nosies gleivinę sutraukiančius vaistus, gerti šiltus skysčius, naudoti vienkartines servetėles, dažnai plauti rankas. Dėl tokios slogos, pasak pašnekovo, į gydytoją kreiptis nereikia.  

„Jeigu simptomai tęsiasi ilgiau kaip dešimt dienų, be temperatūros ar ta temperatūra yra 37 ir pora dalių, žmogus neturi bėgti pas gydytoją“, – tvirtina S. Vaitkus. Gydymas panašus: svarbu užtikrinti gyvenimo kokybę, atidaryti kvėpavimą pro nosį. „Jokiu būdu tokiu atveju negalima vartoti antibiotikų. Šiuo atveju, jeigu simptomai užsitęsė dvi–tris savaites, reikėtų rinktis intranazalinius hormonus“, – rekomenduoja specialistas. 

Kauno klinikų gydytojo otolaringolo teigimu, Skandinavų šalyse, kurios turi normalią valstybinę antibiotikų vartojimo politiką, ūminis rinosinusitas antibiotikais gydomas tik 10–15 proc. atvejų. Taigi antibiotikus gauti turėtų labai nedidelis kiekis žmonių. 

„Apie antibiotikus reikia pradėti galvoti tada, kai, sergant peršalimu, penktą ar šeštą parą staiga kyla aukšta temperatūra – 38–39 laipsniai, atsiranda stiprus skausmas veido, žando arba kaktos srityje, atsiranda pūlingos išskyros iš nosies“, – vardija gydytojas. Tokie simptomai rodo, kad prasidėjo bakterinė infekcija ir tik tokiu atveju daliai žmonių reikėtų skirti antibiotikus. „Šiuo atveju jau reikėtų konsultuotis su specialistu“, – siūlo pašnekovas. 

Sinusitu dažniausiai sergama pereinamaisiais metų laikais – pavasarį ir rudenį, kai imuninė sistema patiria didelį stresą, nes staigiai ir dažnai keičiasi temperatūros. „Žmonės Sibire, kur nuolat 20 laipsnių šalčio, neserga peršalimu. Mūsų klimatas daug atšiauresnis, nes mes iš mašinos į lauką, iš lauko į biurą, iš biuro į lauką“, – teigia gydytojas. 

Pasak jo, jeigu nepasirenkame tinkamos aprangos, gyvename stresuose, nesimaitiname teisingai, tai sukelia stresą imuninei sistemai, o stresas ją susilpnina ir pradeda pulti virusai.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...