captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Istorijos detektyvai“: kur stovėjo lietuvių siena ir ar buvo Perkūno šventykla katedros vietoje?

Visas pasaulis puikiai žino Didžiąją kinų sieną, tačiau labai mažai kas žino, kad viduramžiais lietuviai taip pat statė savą sieną. Kur ji buvo? Nuo ko gynė? Vilniaus katedros paslaptys – ar jos vietoje stovėjo Perkūno garbei skirta šventykla? Nežinomi Lietuvos viduramžiai – tokia šio antradienio Virginijaus Savukyno vedamos LRT laidos „Istorijos detektyvai“ tema.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Visas pasaulis puikiai žino Didžiąją kinų sieną, tačiau labai mažai kas žino, kad viduramžiais lietuviai taip pat statė savą sieną. Kur ji buvo? Nuo ko gynė? Vilniaus katedros paslaptys – ar jos vietoje stovėjo Perkūno garbei skirta šventykla? Nežinomi Lietuvos viduramžiai – tokia šio antradienio Virginijaus Savukyno vedamos LRT laidos „Istorijos detektyvai“ tema.

Tikriausiai daugeliui iš mūsų bandant įsivaizduoti Lietuvą, iškyla mintyse gūdus kraštas, kurio ribas gal žinojo, o gal ir nežinojo patys lietuviai. Tačiau tai yra pats tikriausias mitas. Gentys puikiai žinojo, kur prasideda ir kur baigiasi jų žemė. Ir ne tik žinojo, bet ir buvo pastatę sieną, kuri tęsėsi kelis kilometrus ir buvo 8–9 metrų aukščio.

„Ši siena rodo, kad savo laiku lietuviai buvo pakankamai geri strategai. Tokie pylimai formuojami nujaučiant grėsmę“, – laidoje teigs garsus archeologas Gintautas Zabiela.

„Šiandien žvelgiant, tai yra toks gana paprastas įrenginys, bet tuo laiku reikėjo nemažai žmonių suorganizuoti, kad tai būtų pastatyta. Kitas dalykas – turėjo būti tam tikras motyvas, priežastis, kad toks įrenginys būtų pastatytas“, – „Istorijos detektyvuose“ teigs istorikas Tomas Čelkis.

Kur buvo ta siena, kas iš jos liko šiandien, laidos „Istorijos detektyvai“ vedėjui V. Savukynui parodys garsus archeologas Algirdas Girininkas.

Taip pat laidoje bus tiriama, ar tikrai Vilniaus katedros požemiuose yra išlikusios pagoniškos šventyklos likučiai. Viename laiške XIV amžiaus pabaigoje popiežius labai aiškiai pasako, kad toje vietoje, kur buvo pagonių šventykla, pastatyta katedra. Vėliau ją jau detaliau aprašė garsus istorikas Teodoras Narbutas. Ir galiausiai archeologas N. Kitkauskas, atlikdamas archeologinius tyrinėjimus, atrado tai, apie ką kalbėjo nepatikimasis T. Narbutas – laiptus. Argi reikia daugiau įrodymų? Be to, įprasta, kad krikščionys statydavo bažnyčias ankstesnėse pagonių šventyklų vietose.

„Iš tikrųjų mes neturime nė vieno aiškaus įrodymo, kad Vilniaus katedros vietoje stovėjo kokia šventykla. Žiūrint į panašius sunkumus, su kuriais susiduria kitų šalių šventyklų ieškotojai, ar tai, sakykime, būtų Švedija, ar Norvegija, ar Lenkija, vis tiek randame kažkokių dalykų, kurie susiję su kultu. Ar tai būtų kaulai, ar tai būtų aukos, ar dar kažkas. Mes nieko panašaus nematome. Mes Vilniaus katedroje matome seniausios bažnyčios planą ir viskas. Tai yra tiktai bažnyčia“, – V. Savukynui teigs istorikas Darius Baronas.

„Istorijos detektyvai“ kartu su V. Savukynu – šį antradienį 22.20 val. per LRT Televiziją.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...