captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Ar „iš tikrųjų“ ir „iš tiesų“ – vengtini žodžiai?

Bet kurį žodį galima nuvalkioti, mano Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona. Taip, pasak jo, nutiko ir žodžiams „iš tikrųjų“ bei „iš tiesų“, kurie paprastai vartojami ir nedraudžiami. 
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Bet kurį žodį galima nuvalkioti, mano Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto dekanas Antanas Smetona. Taip, pasak jo, nutiko ir žodžiams „iš tikrųjų“ bei „iš tiesų“, kurie paprastai vartojami ir nedraudžiami. 

„Pradedant ministrais, politikais, laidų vedėjais ir jų dalyviais per televiziją bei radiją nuolatos vartojami žodžiai „iš tikrųjų“. Anksčiau buvo „ta prasme“, dabar prikibo „iš tikrųjų“. Ausis rėžia nuo ryto iki vakaro klausantis laidų. Gal reikėtų kovoti, aiškinti kalbėtojams, kad vengtų bereikalingų žodžių“, – svarsto radijo klausytojas. 

„Klausau jūsų radijo labai dažnai, nes esu pensininkė. Nerimą kelia nepaprastai įaugęs, visiškai nereikalingas, dabar jau piktybiniu tampantis „iš tiesų“. Pakonsultuokite žmones ateinančius į radiją ir patys, žurnalistai, sekite save“, – ragina kita klausytoja.

Vilniaus universiteto (VU) Filologijos fakulteto dekanas A. Smetona mano, kad klausytojai yra teisūs. „Šie žodeliai „iš tiesų“, „iš tikrųjų“ yra prieveiksmiai, kartais vartojami kaip modaliniai žodžiai, modifikuoja sakinio reikšmę, mintį ir savo vietoje jie yra vartojami, taisyklingi ir jokių pretenzijų jiems neturime“, – tikina kalbininkas. 

Tačiau, jo manymu, žodžius galima nuvalkioti, vartojant juos tada, kai reikia ir kai nereikia. „Tada žodis tampa parazitiniu žodeliu, praranda savo prasmę, pasidaro tarsi pertaras“, – kalba A. Smetona.

VU Filologijos fakulteto dekano manymu, tai veikiau ne kalbos, o psichologinės problemos. „Kai žmogus kalba, kartais nežino, ką pasakyti. Mintys lekia pirmiau arba vėliau negu žodis, ir tada spragas reikia kaišioti. Jos kaišiojamos įvairiais beprasmiais žodeliais“, – pastebi pašnekovas. 

A. Smetona mano, kad tai – tik įgūdžio dalykas: jeigu žmogus pradeda dažniau kalbėti viešumoje, mažiau jaudinasi, atsikrato šių žodelių. „Šiaip klausytojai – teisūs, parazitinių žodelių reikia vengti“, – tvirtina kalbininkas. 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...