captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Kokie darbo konfliktai gali būti sprendžiami streikais?

Streikas – visame pasaulyje pripažįstama darbuotojų teisių gynimo forma, tačiau šios priemonės imtis reikia tik kraštutiniu atveju. Be to, būtina išlaikyti visas numatytas procedūras, priešingu atveju streikas gali būti pripažintas neteisėtu. Taip sako Vilniaus Universiteto (VU) Teisės fakulteto docentė Daiva Petrylaitė.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Streikas – visame pasaulyje pripažįstama darbuotojų teisių gynimo forma, tačiau šios priemonės imtis reikia tik kraštutiniu atveju. Be to, būtina išlaikyti visas numatytas procedūras, priešingu atveju streikas gali būti pripažintas neteisėtu. Taip sako Vilniaus Universiteto (VU) Teisės fakulteto docentė Daiva Petrylaitė.

Streikais darbuotojai gali ginti savo kolektyvines teises, kitaip tariant, ne vieno darbuotojo pažeistą interesą, o visos tam tikros grupės: darbovietės ar netgi platesnio masto kolektyvo. Tačiau kilus konfliktui tarp darbdavio ir darbuotojo, pirmiausia griebtis streiko nereikėtų. 

„Teisininkai turi lotynišką pavadinimą ultima ratio, t. y. paskutinė galimybė. Šis terminas taikytinas kalbant apie streikus ir visą laiką akcentuojamas“, – sako VU Teisės fakulteto docentė. Jos teigimu, nors teisė streikuoti yra pripažįstama pasauliniu mastu kaip viena iš fundamentalių darbuotojo teisių, tačiau tai yra paskutinė priemonė, kai jau visos kitos taikios priemonės išnaudotos. Taip nurodyta ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse – streikuoti negalima tol, kol nebuvo pabandyta to konflikto išspręsti taikiu būdu, derybomis, tarpininkavimu. Priešingu atveju toks streikas galėtų būti pripažintas neteisėtu teisme. 

Teisininkės žodžiais, Lietuvoje streikas apibrėžiamas gana paprastai. Darbo kodeksas sako, kad streikas yra darbo nutraukimas, kitaip tariant, darbuotojai tiesiog nevykdo savo darbo pareigų. „Užsienyje gali būti įvairių dalykų, iš kitos pusės, tai nėra draudžiama ir Lietuvoje“, – tikina D. Petrylaitė.

Kaip pavyzdį ji pateikia prieš kelis metus vykusią akciją. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, kurie negali streikuoti, nes yra pareigūnai, tiesiog organizavo kolektyvinę akciją. Jie dirbo labai lėtai, pagal labai taisyklingą procesą, o tai reiškia, kad visas darbas pasienio kontrolės postuose labai sulėtėjo. „Taigi galimos ir tokios akcijos, tačiau tikrasis streikas Lietuvoje suprantamas kaip visiškas darbo nutraukimas“, – nurodo teisininkė.

Streikas yra kolektyvinė akcija, tačiau dalyvavimas jame yra kiekvieno darbuotojo laisvas apsisprendimas. „Reikėtų įsidėmėti, kad, jei iš principo prieštaraujate tokiai akcijai, o darbovietėje organizuojamas streikas, turite laisvę nesutikti“, – tvirtina pašnekovė.  

Teisės specialistė primena, kad streikuoti gali ne visi dirbantieji. Streikuoti negali statutiniai valstybės tarnautojai, greitosios pagalbos medicinos darbuotojai ir branduolinės energetikos sektoriaus darbuotojai. Darbuotojai, kurie dirba pagal darbo sutartis, bei kiti valstybės tarnautojai tokia teise gali pasinaudoti. 

„Streiko metu sustabdoma darbo sutartis, kitaip tariant, darbuotojai neatlieka savo darbinių pareigų ir jiems nemokamas darbo užmokestis, tačiau išsaugojamas socialinio draudimo stažas, pensijų draudimo stažas, jei susirgtų, galiotų sveikatos draudimas“, – teigia D. Petrylaitė.

Tam tikrai atvejais, jei streikas baigiamas darbuotojų ir profsąjungos sutarimu, užmokestį už praėjusį laiką galima apspręsti, tačiau tai, pasak pašnekovės, būna labai retai.

„Lietuvoje yra dvi streikų rūšys: įspėjamieji ir tikrieji“, – kalba VU Teisės fakulteto docentė. Įspėjamieji streikai negali trukti daugiau nei 2 val. Tokius streikus skelbia profsąjunga arba darbo taryba. Jie priima sprendimą, praneša kolektyvui ir informuoja darbdavį – nuo tada streikuojama. 

„Tikrieji streikai yra neriboti laiko. Jie gali trukti dieną, tris ir daug daugiau“, – tvirtina D. Petrylaitė. Toks streikas gali būti skelbiamas, jei jam pritaria darbuotojai. Kitaip tariant, jei profsąjunga nutaria, kad išnaudojo visas priemones ir konflikto išspręsti nebeįmanoma, tuomet ji priima sprendimą skelbti streiką. Tą sprendimą profsąjunga turi pristatyti darbuotojų kolektyvui ir gauti ne mažiau kaip pusės darbuotojų kolektyvo pritarimą balsuojant. 

„Paprastai tai vyksta slapta, kad nebūtų spaudimo“, – sako teisininkė. Po balsavimo profsąjunga turi raštu informuoti darbdavį, kad gautas pritarimas ir kokiu laiku numatytas streikas. Tai pranešti būtina ne vėliau kaip prieš septynias dienas. Jei šios procedūros neišlaikomos, kyla klausimas dėl streiko teisėtumo.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...