captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Kaip sprendimus priima teismai?

Teismas priima sprendimus pagal tris pagrindinius dalykus: pirma – remiantis įrodymais, antra – vadovaujantis įstatymu, trečia – pagal vidinį įsitikinimą, sako advokatas Tomas Bagdanskis.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Teismas priima sprendimus pagal tris pagrindinius dalykus: pirma – remiantis įrodymais, antra – vadovaujantis įstatymu, trečia – pagal vidinį įsitikinimą, sako advokatas Tomas Bagdanskis.

„Jeigu tvirtinu tam tikrą faktą, pvz., aš sirgau, tada turiu teikti ir įrodymą – gydytojo pažymą, artimųjų parodymus, kad gulėjau lovoje ir pan. Apie šį dalyką visada reikia pagalvoti. Dalis bylų atkrenta todėl, kad nepateikiami įrodymai“, – tikina advokatas.

Advokato žodžiais, didžiausią reikšmę turi raštu, garsu, vaizdu išreikšti įrodymai, be to, jo teigimu, įrodymus galima „pasigerinti“.

„Pvz., ne tik nurodyti, kad aš perku, o jūs man parduodate puodelį, bet ir kodėl aš jį perku. Taip mes nurodytume tikruosius ketinimus. Kitaip sakant, tas pats rašytinis dokumentas gali virsti patikimesniu įrodymu, jeigu atspindėsime aplinkybes“, – aiškina T. Bagdanskis.

Pasak advokato, dabar labai lengva fiksuoti vaizdą ir garsą. Kiekvienas turi išmanųjį telefoną, tad įvykio metu galima išsitraukti ir fotografuoti, o ne aprašyti situaciją ranka ir ją tvirtinti.

„Jeigu žala yra rimtesnė, sakyčiau, naudokitės kolegų antstolių teikiamomis paslaugomis – atvažiuos, užfiksuos aplinkybes, viską aprašys, bus tikrai rimtas įrodymas, kad buvo taip, o ne kitaip“, – rekomenduoja pašnekovas.

Advokatas atkreipia dėmesį, kad liudytojais, norint kažką įrodyti, reikėtų pasikliauti kuo mažiau. „Žinoma, tam tikrai atvejais būna tik tie vieninteliai įrodymai – liudytojų parodymai. Tačiau žinoma, kad jie labai nepatikimi, nes dažnai esama simpatijų, antipatijų, giminystės, pavaldumo ryšių, tad „statyti“ bylą ant liudytojų parodymų tikrai nepatarčiau“, – sako T. Bagdanskis.

Kita teismo sprendimams svarbi sąlyga – vadovavimasis įstatymu. Kiekvienai situacijai pritaikomas ją reglamentuojantis įstatymas. „Pvz., neteisėtai atleistas darbuotojas. Kas yra „neteisėtai atleistas“? Kur tai parašyta? Koks pažeidimas turi būti padarytas, kad būtų pripažįstamas neteisėtas atleidimas?“ – kalba teisės specialistas.

Pasak jo, jeigu tai įstatyme parašyta – aiškiau, jeigu neparašyta – neaišku, o jeigu parašyta – „kitos svarbios priežastys“, iškyla vertinamojo pobūdžio situaciją. „Kaip teismas ją įvertins? Tada grįžtame prie trečio – pagal savo vidinį įsitikinimą“, – kalba T. Bagdanskis.

Advokato teigimu, tai iš esmės yra subjektyvi sąvoka. Teismas, pasak jo, tai – teisėjas, kuris vertina situaciją pagal savo vidinį įsitikinimą. Tai reiškia, kad teisėjas yra nepriklausomas, joks įrodymas jam neturi iš anksto nustatytos galios ir tą įrodymą jis gali vertinti pagal vidinį įsitikinimą.

„Vadinasi, vienas teisėjas gali pasakyti – man būtinai reikia gydytojo pažymos, o kitas pasakys – užtenka, kad buvo konsultuotasi su gydytoju telefonu“, – skirtumą aiškina pašnekovas.
T. Bagdanskis pažymi, kad visos trys teismų sprendimų priėmimo nuostatos yra vienodai svarbios.
 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...