captcha

Jūsų klausimas priimtas

Arkadijus Vinokuras. Laiškas netikėtai išėjusiam A. Jegorovui-Džyzai

Šaukiu Tau, broli, prifarširuotam aminazino Kauno psichinėje, iš kitos panašios Kauno įstaigos pats beveik apakęs nuo vaistų: „Neprarask ūpo! Juokis, kad nematytų mūsų ašarų! Juk ant durnos galvos plaukai neauga!“
LRT.lt nuotr.
LRT.lt nuotr.

Šaukiu Tau, broli, prifarširuotam aminazino Kauno psichinėje, iš kitos panašios Kauno įstaigos pats beveik apakęs nuo vaistų: „Neprarask ūpo! Juokis, kad nematytų mūsų ašarų! Juk ant durnos galvos plaukai neauga!“

Gūdūs sovietų okupacijos laikai, 1970-ieji... KGB-istai kaip velnias kryžiaus bijojo laisvo, bebaimio juoko. O jis, Džyza, juoktis mokėjo. Besiplaikstančiais ilgiausiais plaukais žingsniuodavo Laisvės alėja taip atkreipdamas praeivių, milicininkų, draugovininkų ir jaunimo dėmesį. Gimęs Kauno senamiesčio širdyje prieš 63 metus...

Ne, prieš 45 metus, nes tada jis pasirodė lyg iškritęs iš kito pasaulio, to, iki kurio buvo skaičiuojami sovietiniai šviesmečiai. Koks ten buvo jo gatvės pavadinimas? The Love street. Taip didžiulėmis raidėmis ant sienos ir buvo parašyta.

Ir ten jis gyveno, tas Džyza... Kristus, išvertus į lietuvių kalbą. Ir tas lietuviškasis Kristus buvo uždarytas į durnanamį, iš kurio grotomis apkaustyto lango filosofiškai, su šypsena stebėjo visą tą absurdą, kuriame jau nebegalėjai atskirti sveiko nuo kvailio, prisitaikėlio nuo idealisto...

Nes veik visi iki vieno vaidino tais laikais esantys laimingi: „Už viską ačiū vienam tiktai jam/ Mūsų tėveliui Stalinui brangiam!“ O tie, spjaunantys į pridergtą spektaklį, buvo paversti bepročiais. Tokių Kaune tuo metu buvo apie 30–40 Vakarų hipių kopijų ir vadinosi Company, apie kurią šiandienos kultūros antropologai rašo mokslinius darbus. Tik skirtumas tarp Vakarų ir mūsiškių buvo toks, jog mus grūsdavo į kalėjimus, beprotnamius, mesdavo lauk iš mokslų ar varganų darbų...

Džyza savo greitakalbe, pilna anglicizmų, ironiška kalba ir išvaizda iškrisdavo iš konteksto. Visiškai kaip ir dabar: kitoks, kitokios hipiškos vertybės, vienas paskutiniųjų hipių dinozaurų, niekaip nesugebančių prisitaikyti prie normalumo.

Taip, šiandieninės normalumo sąvokos siekia sulaužyti individą, priversti jį likti neišskirtinumo rėmuose. Tokie ilgai neatlaiko. Tokie – išeina. Prieš išeidamas Džyza, jau negalėdamas kalbėti, perdavė savo antrajai pusei (tapusiai jo užuovėja nuo negailestingos tikrovės) laikrodį. Amžinybėje mat laikas nebeegzistuoja. Jis reikalingas tik mums, kad nepamirštume, jog vis dar esame mirtingi.

Nesiilsėk ramybėje, mielas mano drauge, nes ten, danguje, susitiksi su visais mūsų anos epochos nepakartojamais veikėjais. Jok lyg Don Kichotas ant savo Seno Kuino, prisidėjęs prie lūpų armonikėlę!

Jok, skleisdamas bliuzo garsus, ir angelai dainuos ir juoksis kartu su Tavimi. Nepamiršim Tavęs, Džyza, tu hipiškasis kaunietiškasis Kristau! Žinok, mes, Tavo Company ir tūkstančiai Tave regėjusių, girdėjusių, Tave pažinusių, plosime tik Tave prisiminę!

Speciali programa per LRT A. Jegorovui-Džyzai atminti

Mirus ilgamečiam LRT darbuotojui, disidentui, bliuzo muzikantui Aleksandrui Jegorovui-Džyzai, Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija keičia programą.

Penktadienį 23.15 val. per LRT Kultūrą kviečiame žiūrėti A. Jegorovo įkurtos grupės „Senas kuinas“ koncertą. Įrašas darytas 2002 m.

Šeštadienį 11 val. LRT Kultūra rodys Rimo Bružo režisuotą apybraižą „Neprarastoji karta“ (2007 m.) iš dokumentinio ciklo „Amžininkai“. Filme pasakojama apie Romo Kalantos susideginimą, situaciją Lietuvoje po Vengrijos įvykių, disidentų protestus, KGB vykdytus persekiojimus. Filme kalba R. Kalantos amžininkai ir garsūs Lietuvos hipiai, tarp kurių – ir A. Jegorovas. Taip pat kalbinami Arkadijus Vinokuras, Egidijus Aleksandravičius, Antanas Kalanta, Kristupas Petkūnas. Operatorius Algis Liutkevičius.

Atsisveikinti su J. Jegorovu-Džyza bus galima penktadienį nuo 15 val. 

Atsisveikinti su ilgamečiu LRT darbuotojuantisovietinio pasipriešinimo dalyviu Aleksandru Jegorovu-Džyza bus galima penktadienį nuo 15 val. šarvojimo salėje Antakalnio 124 (prie buv. spec. ligoninės), laidotuvės šeštadienį Vilniaus miesto Sudervės (Viršuliškių) kapinėse.

Laisvę muzikoje ir gyvenime labiausiai vertinęs žurnalistas gimė 1952 metų rugsėjo 6 dieną Kaune. Po Romo Kalantos susideginimo dalyvavo protesto akcijose, buvo persekiojamas KGB.
 
A. Jegorovas garsėjo kaip vienas pirmųjų ir ryškiausių Lietuvos hipių. Vienas geriausių džiazo ir bliuzo žinovų Lietuvoje, nuo 1977-ųjų – Tarptautinės džiazo federacijos narys. Buvo sukūręs ir grojo bliuzo grupėje „Senas kuinas“.
 
1965 metais Kaune baigė vaikų muzikos mokyklą, akordeono klasę, 1983 metais – Vilniaus kultūros mokyklą. Aukštojo mokslo siekį atšaldė tuometinė valdžia – Džyza buvo įsitikinęs, kad po jo paskaitų ciklo apie avangardinę, džiazo ir rytų muziką Vilniaus menininkų rūmuose ir Vilniaus planetariume ir jam atsisakius bendradarbiauti su KGB, žurnalistui keliai į aukštąsias mokyklas buvo uždaryti.
 
Nuo 1990-ųjų Džyzos gyvenimas neatsiejamas nuo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos.  1991 metais pradėjo dirbti „Santarvės“ laidų vyresniuoju redaktoriumi, po Sausio įvykių vedė žinias rusų kalba, 1993 metais – LRT muzikos redakcijos žurnalistas. 1998–2001 metais kūrė televizijos laidą  „Džiazas“, kuri tuomet buvo vienintelė šiam žanrui skirta laida Baltijos šalyse.
 
A. Jegorovas apdovanotas Sausio 13-osios medaliu.

Šaltinis www.lrytas.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...