captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Ar taršą Vilniuje galėjo sukelti deginami lapai?

Oro taršą sudaro keletas pagrindinių komponentų, o lapų deginimas – tik priedas prie jų, sako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro vyriausiasis specialistas Eugenijus Leonavičius. Taigi, anot jo, deginami lapai galėjo tik prisidėti prie kelias dienas Vilnių gaubusio smogo.
B. Barausko (BFL) nuotr.
B. Barausko (BFL) nuotr.

Oro taršą sudaro keletas pagrindinių komponentų, o lapų deginimas – tik priedas prie jų, sako Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro vyriausiasis specialistas Eugenijus Leonavičius. Taigi, anot jo, deginami lapai galėjo tik prisidėti prie kelias dienas Vilnių gaubusio smogo.

Keletas LRT radijo klausytojų susirūpino dėl kelias dienas skelbtų pranešimų apie padidėjusią Vilniaus taršą.

„Neseniai priimtas sugriežtintas įstatymas dėl aplinkos teršimo. Štai spalio 30 d. visas Vilniaus miestas skendėjo smoge. Peršasi išvada, kad visoje miesto teritorijoje nukritę lapai buvo netrukdomai deginami“, – piktinasi viena vilnietė.

Tačiau jai oponuoja kita klausytoja. „Visi kalba, kad negalima lapų deginti, o ką daryti? Ankščiau sakydavo, kad juos reikia deginti“, – tikina kita Vilniaus gyventoja.

Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro vyriausiasis specialistas E. Leonavičius sako, kad lapų deginti visai nebūtina, mat ant kiekvieno sveiko lapo gyvena šimtai ar daugiau įvairių rūšių mikroorganizmų, grybų ir bakterijų, kurios jokių nepatogumų lapui nesukelia.

„Aplinkos ministerija nuolatos pasisako prieš bet kokį atvirą deginimą, ypač tokių medžiagų, kurias galima panaudoti kitaip“, – tikina E. Leonavičius.

Pasak jo, vienas iš būdų – kompostavimas. Kiekvienas individualaus sklypo savininkas savo sklype turėtų numatyti vietą, kurioje galėtų kompostuoti visas biologines medžiagas.

„Atviras deginimas yra neleistinas, ypač miesto teritorijoje“, – primena Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro vyriausiasis specialistas.

Pašnekovo teigimu, oro taršą mieste ir bet kur kitur sudaro keletas pagrindinių komponentų: individualių namų šildymas kietu kuru,  transportas ir jo išmetamosios dujos bei nuo važiuojamosios dalies pakeliamos kietosios dalelės. „Liaudiškai kalbant, dulkės, kylančios iš po ratų“, – aiškina E. Leonavičius.

Prie šių taršos šaltinių pridėjus deginamų lapų dūmus, susidaro smogas, ypač, jei tam – palankios sąlygos: silpnas vėjas ir mažai lietaus, sako specialistas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...