captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Ar galima bausti už lankymąsi su darbu nesusijusiuose puslapiuose darbo metu?

Apmokėdamas už darbo laiką bei priemones, darbdavys turi teisę reikalauti juos naudoti tik darbui. Tačiau šiuos reikalavimus jis turi išdėstyti oficialiai, kitaip darbuotojo bausti negalės, teigia advokatas Tomas Bagdanskis.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

Apmokėdamas už darbo laiką bei priemones, darbdavys turi teisę reikalauti juos naudoti tik darbui. Tačiau šiuos reikalavimus jis turi išdėstyti oficialiai, kitaip darbuotojo bausti negalės, teigia advokatas Tomas Bagdanskis.

„Daugelis darbuotojų, atėję į darbą, turbūt pasidaro kavos ir nueina kalbėtis su kolegomis arba patikrina, kas įvyko per savaitgalį. Taigi kyla klausimas, ar darbdavys gali bausti ir blokuoti internetinius puslapius?“ – svarsto advokatas. 

Jo teigimu, už darbo laiką apmoka darbdavys, vadinasi, jis gali pagrįstai reikalauti, kad darbo metu būtų dirbama. „Lygiai taip pat, jeigu darbdavys suteikia darbo kompiuterį, jis turi teisę reikalauti, kad kompiuteris būtų naudojamas darbdavio naudai, o ne asmeniniais tikslais“, – teigia T. Bagdanskis. 

Pasak pašnekovo, diskutuotina tik reakcija į tokį pažeidimą. Jeigu nustatyta, kad darbuotojas kompiuteriu naudojosi asmeniniais tikslais – naršė ar pan., tada reikia įvertinti žalą ir pasekmes, kurios atsirado, ir kaip tie duomenys buvo gauti. 

„Vadinasi, turi būti vykdoma tam tikra kontrolė. Kyla klausimas, kaip darbdavys gavo tuos duomenis? Ar darbuotojas buvo informuotas raštu, ar buvo išleistas lokalus teisės aktas, išleistos taisyklės, kuriomis reglamentuota, kad tai darbuotojui draudžiama ir kad jis bus kontroliuojamas? “ – klausia teisininkas. Anot T. Bagdanskio, jeigu tokių taisyklių nebuvo, pateikti įrodymai yra neleistinai surinkti ir darbuotojas negali būti baudžiamas už minėtą veiklą.

„Būna situacijų, kai darbuotojas sako: aš dirbsiu iš namų, ir parsisiunčia darbo informaciją į asmeninį paštą. Čia jau turime konfidencialumo aspektą. Tada kyla klausimas, kokia informacija buvo siunčiama, ar dėl to atsirado kažkokios pasekmės“, – dėsto advokatas.

Pasak teisininko, praktikoje šie dalykai vertinami skirtingai. Vieni teigia, kad vien informacijos parsisiuntimas užtraukia šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, kiti sako, kad, jeigu tikslas buvo tiesiog dirbti  ir informacija niekur nenutekėjo, neatsirado pasekmių, bausti darbuotojų negalima. 

„Žinoma, svarbu ir tai, kokia informacija buvo siunčiama: labai konfidenciali ar viešai prieinama.  Dėl to rekomenduojama darbdaviams apibrėžti, ką galima siųsti į asmeninį paštą ir ko ne“, – kalba T. Bagdanskis. Darbuotojams jis siūlo būti budriems ir nesisiųsti darbo informacijos, nebent gautas leidimas. 

„Kartais darbui suteikiamas kompiuteris bei telefonas ir sakoma, kad jais bus galima naudotis ir asmeniniais tikslais. Tuomet gaunasi prieštaravimas: iš vienos pusės tai yra darbo priemonė, iš kitos – ji skirta ir asmeniniam naudojimui“, – situaciją nupasakoja advokatas.

Pasak pašnekovo, jeigu priemonė suteikiama asmeniniam naudojimui, vadinasi, tai yra privatus darbuotojo gyvenimas ir darbdavys negali lįsti ir tikrinti, ką veikė darbuotojas. „Todėl, kai žmonės vaikšto su dviem telefonais, iš darbo teisės pusės tai gal ir pagrįsta: vienas yra darbo priemonė, kitas – asmeninis“, – sako teisės specialistas. 

Būna, kad į darbo kompiuterius darbuotojai parsisiunčia programų, kurios sukelia pavojų dėl viruso, bazės apkrovimo ar kitų problemų, be to, programa gali būti išvis nelegali. „Todėl rekomenduojama drausti darbuotojui užsiimti tokia veikla, kaip atsisiuntimai ir neteisėtos programos, arba apskritai riboti prieigą prie tam tikrų puslapių ar parsisiuntimų“, – siūlo advokatas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...