captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Lietuva gali": plytininkas siekia perversmo statybų versle

„LDK plytinę“ Varėnos rajone pastatęs Gintaras Knieža yra turbūt vienintelis Lietuvoje meistras, plytas gaminantis rankomis pagal Viduramžių technologijas.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.
Š. Mažeikos (BFL) nuotr.

„LDK plytinę“ Varėnos rajone pastatęs Gintaras Knieža yra turbūt vienintelis Lietuvoje meistras, plytas gaminantis rankomis pagal Viduramžių technologijas.

Pasak G. Kniežos, plyta nėra tik sudrėbtas ir į stačirakampį suformuotas molio gabalas. Meistro teigimu, tai ypač sudėtingas gaminys, kuriame persipina daug išminties ir šimtmečių tradicijos.

G. Knieža molį jaukinosi ilgus metus. Pirmuosius įgūdžius įgavo mokykloje, keramikų būrelyje. Vėliau, nors baigė teatro režisūros studijas, molio neapleido. Priešingai, meistro rankose jis tapo aukso gysla.

Sovietmečiu G. Knieža žiedė puodelius ir indus troškiniams. Pardavinėdavo juos mugėse ir Vilniaus centriniame gastronome, įsitaisęs ant palangės.

„Tada labai neblogai sekdavosi uždirbti iš tų gaminių, – prisimena G. Knieža. – Įdomu tai, kad direktorius vietoj to, kad mane nuo to lango nuvytų, su manimi sandėrį sudarė.“

Tuometis gastronomo vadovas G. Kniežai ne tik leido prekiauti parduotuvėje savo gaminiais, bet netgi skyrė prekystalį puodeliams ir puodynėms išdėlioti. Tačiau su viena sąlyga: mainais keramikas turės gastronomo kavinę aprūpinti naujais puodeliais.

Vėliau G. Knieža ėmėsi dar didesnį pinigą nešančio gaminio – pradėjo lipdyti vazonus gėlėms. Meistras įsitikinęs, kad bent jau kas dešimtas vilnietis dar ir šiandien augina kambarines gėles jo rankomis nužiestame vazone.

Nors prekyba vazonais sekėsi, G. Kniežos aistra gaminti plytas nugalėjo.

Subyrėjus pirmai šeimai, vyras žmonai ir dukroms paliko namą Vilniuje, o pats ėmėsi kurti naują gyvenimą ir naują versą nusipirktame dirbamos žemės sklype Krūminių kaime. Plyta po plytos tuščiame lauke iškilo du pastatai, senovinė degimo krosnis.

Pirmasis didelis užsakymas, paspartinęs plytinės augimą, atėjo iš skulptoriaus Tado Gutausko: pagaminti plytas Laisvės kelio skulptūrai Vilniuje. 25 000 plytų meistras pagamino per tris mėnesius. Dabar per tokį laiką galėtų padaryti keliskart daugiau, nes jau gerokai patobulino gamybą. G. Kniežos rankų darbo plytos įmūrytos ir Valdovų rūmų sienose. Keletą metų eksperimentavęs, plytų meistras nusprendė savo amatui suteikti oficialų statusą ir įregistravo „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės plytinę“.

G. Knieža mano, kad jo plytos galėtų sudominti ne vien pastatų restauratorius, bet ir senovinį stilių mėgstančius, rankų darbo kokybę ir išskirtinumą vertinančius naujų namų statytojus. Ne vien Lietuvoje, taip pat ir užsienyje. Negana to, plytininko galvoje knibžda nemažai kitų originalių idėjų, pavyzdžiui, iš molio gaminti itin didelės šiluminės varžos statybinius blokelius. Jeigu jam pavyktų sumanymą įgyvendinti, tai būtų perversmas statybų versle.

Padėti susigaudyti verslo pasaulyje didelių ambicijų turinčiam nedidelės plytinės savininkui LRT televizijos ir SEB banko projekte „Lietuva gali“ imasi koncerno „MG Baltic“ prezidentas Darius Mockus ir SEB banko viceprezidentas Aivaras Čičelis. Laida „Lietuva gali“ rodoma kiekvieną antradienį 21.55 val. per LRT televiziją.

www.DELFI.lt

 

Šaltinis www.delfi.lt

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...