captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Kas atsakingas už kaimo turizmo sodybų paslaugų kokybę?

Užsisakę kaimo turizmo sodybą pagal skelbimą negalite būti tikri, kad būtent tokia tvarka, kokia matoma nuotraukose, bus ir atvykus pailsėti. Portalo LRT.lt skaitytojas Andrius pasakoja, kokią kokybę gavo sumokėjęs 100 Lt už parą.
Asociatyvi nuotrauka. Mingė – žvejų gatvinis kaimas Šilutės rajone, Algirdo Kubaičio (BFL) nuotr.
Asociatyvi nuotrauka. Mingė – žvejų gatvinis kaimas Šilutės rajone, Algirdo Kubaičio (BFL) nuotr.

Užsisakę kaimo turizmo sodybą pagal skelbimą negalite būti tikri, kad būtent tokia tvarka, kokia matoma nuotraukose, bus ir atvykus pailsėti. Portalo LRT.lt skaitytojas Andrius pasakoja, kokią kokybę gavo sumokėjęs 100 Lt už parą.

„Kartu su drauge keliavome pasižvalgyti po Anykščių apylinkes, o nakčiai netoliese išsinuomojome kambarį sodyboje už 100 Lt. Kambarys buvo sutvarkytas, tačiau virtuvėje buvo didelė netvarka – daug trupinių, į nevalytą šaldytuvą bijojome dėti maistą, nes ten buvo nemalonus kvapas. Ne ką geriau ir vonioje, kurioje lakstė tarakonai, o dušas, ko gero, nešveistas jau ilgą laiką. Tualete net nebuvo popieriaus“, – prastą poilsį sodyboje prisimena kaunietis Andrius.

Linas Žabaliūnas, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas, teigia nežinantis, ar ši sodyba priklauso asociacijai, tačiau apgyvendinimo paslaugos kokybę ir atitikimą higienos normai, pasak pašnekovo, tikrina Visuomenės sveikatos centras.

„Visiems paslaugų tiekėjams, kurie teikia kaimo turizmo paslaugas, higienos norma HN 118 yra privaloma. Ji numato švarą, tvarką, saugumą, kenkėjų kontrolę ir pan. Tie dalykai turi būti užtikrinami, jie yra teisiškai numatyti“, – portalui LRT.lt komentavo L. Žabaliūnas.

Pasak L. Žabaliūno, jei ši sodyba priklausytų asociacijai ir ši gautų skundą iš vartotojo, būtų imtasi įvairių priemonių: „Esant problemai, aiškinamės situaciją ir ją bandome išspręsti, kad vartotojas neliktų nuskriaustas ir ateityje kiti vartotojai nepatektų į panašias situacijas, o mūsų sodybų šeimininkai teiktų saugias ir kokybiškas paslaugas.“

Asociacijos prezidentas tikina, jog šaltuoju sezonu dažniau skundžiamasi dėl šildymo problemų ar pastatų tvarkymo bei administravimo. Tuo metu vasarą kyla daugiau problemų dėl triukšmo, kartais kambariai neatitinka aprašymų.

Pasak L. Žabaliūno, Lietuvos kaimo turizmo asociacija turi ir savo kokybės kontrolės sistemą – gandriukus, kuriais sertifikuojami kaimo turizmo paslaugų tiekėjai. Esą jei nėra papildomų prašymų ir nusiskundimų, sodybų kontrolė vykdoma kas dvejus metus. Jei per metus yra gaunami 2 ar daugiau vartotojų skundai, iš karto sudaroma komisija ir tikrinama sodyba.

„Iš esmės raštiškų skundų skaičius paskutiniu metu labai mažėja. Turbūt ir dėl to, kad nuomonės išsakymas viešojoje erdvėje turbūt yra veiksmingesnis nei skundų ir procedūrų sprendimas. Dabar puikios galimybės aprašyti esamą situaciją internete. [...] Apskritai paslaugų kokybė gerėja, daugėja aukštesnę kategoriją atitinkančių sodybų. Manau, kad ir situacija rinkoje po truputį keičiasi, paslaugų tiekėjai yra sąmoningesni“, – mano L. Žabaliūnas.

Apgyvendinimo paslaugų portalo Prieežero.lt vadovas Laurynas Šertvyčius sutinka, jog bene didžiausia nuobauda netvarkingiems nuomotojams yra neigiami lankytojų atsiliepimai: „Mūsų skelbimų portale yra galimybė rašyti komentarus, tad tai veikia kaip savotiškas kontrolės mechanizmas – niekas nenori sulaukti neigiamų atsiliepimų. Jei poilsiautojai renkasi pigesnes apgyvendinimo paslaugas, dažnai perka katę maiše – apgyvendinimo kokybė gali būti labai gera už gerokai mažesnę kainą, bet gali būti ir labai netvarkingos, neprižiūrėtos patalpos“, – įspėjo L. Šertvyčius.

„Bendradarbiaujame su nemažai sodybų. Pastebėjome, kad sodybos, kurios reklamuoja savo paslaugas, turi griežtus tvarkos priežiūros reikalavimus, investuoja ne tik į reklamą, bet ir į apgyvendinimo patalpų bei aplinkos priežiūrą. Jose dažniausiai ir apgyvendinimo kaina didesnė. Tokios sodybos poilsiautojus priima gerai pasiruošusios, bet to paties reikalauja ir iš pačių poilsiautojų – nešiukšlinti teritorijoje, negadinti įrangos ir pan. Net stengiasi atsirinkti poilsiautojus, nepriimti netvarkingų nuomininkų“, – sako L. Šertvyčius.

2013-aisiais apgyvendinimo paslaugas siūlė 620 kaimo turizmo sodybų – 15 sodybų daugiau, nei 2012-aisiais (2,5 proc.). Kaimo turizmo sodybose vietų skaičius praėjusiais metais padidėjo 4,3 proc.; iš viso jose buvo 13,6 tūkst. vietų.

Daugiausia kaimo turizmo sodybų yra Ignalinos, Klaipėdos, Molėtų, Trakų, Utenos, Zarasų rajonų savi­val­dybėse. Apgyvendinimo paslaugas Zarasų rajono savivaldybėje teikė 42 kaimo turizmo sodybos, Ignalinos ir Trakų – po 40, Molėtų – 39, Utenos – 38, Klaipėdos – 36, Lazdijų – 31, Varėnos – 30, Plungės – 24. Dažniausiai poilsiautojai rinkosi prie ežerų įsikūrusias sodybas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...