captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Kodėl ankstyvą rytą jus žadina klaikiai kriokianti varna?

Varninių šeimos paukščiai „pasiskolina“ garsų iš gamtos ir į įprastą savo karksėjimą gali įterpti automobilio variklio burzgimą ar durų girgždėjimą primenančių garsų, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Gamtininko teigimu, varnos, kaip ir žmonės, turi įprastą rutiną, todėl savo rytus gali skirti garsiai „saviraiškai“.
Reuters/Scanpix nuotr.
Reuters/Scanpix nuotr.

Varninių šeimos paukščiai „pasiskolina“ garsų iš gamtos ir į įprastą savo karksėjimą gali įterpti automobilio variklio burzgimą ar durų girgždėjimą primenančių garsų, sako gamtininkas Selemonas Paltanavičius. Gamtininko teigimu, varnos, kaip ir žmonės, turi įprastą rutiną, todėl savo rytus gali skirti garsiai „saviraiškai“.

Į LRT.lt redakciją kreipėsi vilnietis Laurynas, besipiktinantis rytais už lango siaubingai kvarksinčia varna. „Jau kurį laiką esu priverstas nubusti be žadintuvo, nes dar prieš 6 val. mane pažadina klaikus varnos kriokimas už lango. Ji nekarksi, kaip visos varnos, ji siaubingai garsiai ir keistai kriokia“, – rašo LRT.lt skaitytojas.

Vyras nori išsiaiškinti, kodėl naujoji jo „kaimynė“ taip elgiasi ir ką reikėtų daryti, nes norisi bent vieną rytą nubusti laiku, suskambėjus žadintuvui, o ne gerokai per anksti, sukriokus varnai. Į LRT.lt skaitytojo klausimus atsako gamtininkas S. Paltanavičius.

„Varna, kaip ir visi varniniai paukščiai, yra poliglotė. Jie ne tik patys labai išradingai karksi, tačiau ir prisiskolina balsų, garsų iš aplinkos. Dėl šios priežasties tas jos kvarksėjimas gali būti būdingas tik jai, o kita varna jau turės savo išskirtinį žodyną, savo garsus“, – pasakoja gamtininkas.

S. Paltanavičiaus teigimu, varniniai paukščiai (varna, kranklys, šarka) išmoksta mechaninių garsų. Jei nuo mažens jie girdi visada panašų durų girgždėjimą ar vienodai blerbiantį ryte užvedamo automobilio variklį, šių garsų gali išmokti ir juos atkartoti.

„Net varnėnas prie savo giesmės gali pridėti visokių išmoktų garsų. Labai dažnai varnėnai į savo giesmę įterpia ančių kvaksėjimą. Tikėtina, kad tokie varnėnai galėjo žiemoti kur nors prie ančių fermos“, – sako gamtininkas.

Pasak S. Paltanavičiaus, varna, kaip ir žmogus, turi savo rutiną. „Ryte yra tas laikas, kai paukščiai patupi, pasišildo prieš saulutę ir gali kažką „pasakyti“. O po to išsiskirsto, skrenda ieškoti maisto. Vakare paukščiai skrenda nakvoti kur nors aukštai, medžio viršūnėje, o rytą vėl atskrenda į savo mėgstamą vietą“, – paukščių kasdienę rutiną apibūdina gamtininkas.

Anot S. Paltanavičiaus, kovoti su tokiais natūraliais gamtos reiškiniais nereikėtų, tuo pasirūpins pati gamta. „Vieni žmonės džiaugiasi, kad juos paukščiai kas rytą atskrenda pasveikinti. Reikėtų tiesiog į tai žiūrėti paprasčiau. Neilgai trukus ta varna pakeis įpročius, kažkur iškeliaus. Mūsų varnos irgi skrenda, ne tik sėsliai gyvena“, – kalba gamtininkas. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...