captcha

Jūsų klausimas priimtas

Kodėl LRT radijo pašnekovų kalboje tiek daug montažo?

Kartais tenka pasirinkti, ar radijo klausytojui pateikti visą pašnekovo citatą, kurioje bus mažiau informacijos, bet daugiau tikrovės, ar šiek tiek pamontuoti, kad tie, kurie klauso, išgirstų daugiau įdomių dalykų. Taip, atsakydama į klausytojo klausimą, teigia LRT radijo žurnalistė Audra Čepkauskaitė.
A. Ufarto (BFL) nuotr.
A. Ufarto (BFL) nuotr.

Kartais tenka pasirinkti, ar radijo klausytojui pateikti visą pašnekovo citatą, kurioje bus mažiau informacijos, bet daugiau tikrovės, ar šiek tiek pamontuoti, kad tie, kurie klauso, išgirstų daugiau įdomių dalykų. Taip, atsakydama į klausytojo klausimą, teigia LRT radijo žurnalistė Audra Čepkauskaitė.

Į LRT.lt portalą kreipėsi skaitytojas ir LRT radijo klausytojas Gintautas – jis teiraujasi, kodėl radijo laidose pateikiamuose pasakojimuose ar interviu pauzės tarp pašnekovo žodžių yra iškerpamos.

„Klausant radijo, tai labai nesunku išgirsti. Ir dažnai tai bado ausis, nes labai jaučiasi staigūs pašnekovo balso tono ir aplinkos garsų pasikeitimai, o kartais net ir „nukąsta“ žodžio pradžia. Ar ne geriau būtų palikti pašnekovo kalbą originalią ir nekarpytą […], natūralią, kad klausytojo neblaškytų ir dėmesio nenukreiptų tokios mažos „iškarpos“?“ – klausia jis.

Jam atsako LRT radijo naujienų tarnybos žurnalistė Živilė Kropaitė. Jos teigimu, pauzių iškarpymo žurnalistai kaip įmanydami stengiasi vengti. „To paties mokome ką tik atėjusius praktikantus. Be to, dažnai baksnojam vieni kitiems – štai, tavo pasakojimo klausydamas kelis kartus beveik uždusau, nes pašnekovai jame visai nekvėpavo“, – komentuoja Ž. Kropaitė. 

Kartais per skubėjimą, o kartais norėdami, kad skambėtų kuo gražiau, radijo žurnalistai nepajunta, kad reikšmingos pauzės pranyksta, sako ji. „O dar dažniau būna taip, kad žinome, jog, pavyzdžiui, pasakojimui turime 12 minučių. Ir jei galutinis variantas išeina 12 minučių 30 sekundžių, norėdami sutilpti į eteriui skirtą laiką, tas pauzes nurėžiame“, – teigia LRT radijo naujienų tarnybos žurnalistė. 

Tačiau, anot Ž. Kropaitės, pasitaiko ir itin sunkiai kalbančių pašnekovų, darančių ilgas pauzes, o net kelių sekundžių tyla eteryje esą skambėtų mažų mažiausiai keistai. „Jei paliktume visas pašnekovų daromas pauzes, atsikosėjimus, frazių pakartojimus, patikėkite, radijo klausytis būtų sunku. Daug ką lemia ir žanras: ar tai rami pokalbių laida, kur yra laiko padūsauti, pakikenti, ar žinios, kur reikia glaustų citatų ir norisi sutalpinti kuo daugiau informacijos“, – aiškina Ž. Kropaitė.

LRT Klasikos laidą „Žmonės ir idėjos“ kurianti žurnalistė A. Čepkauskaitė sako prieš keletą metų nusprendusi savo laidų nebemontuoti taip griežtai ir „leisti“ pašnekovams kvėpuoti, kosėti, ką nors pasakyti, o paskui persigalvoti ir vėl grįžti prie pirmosios minties.

„Didžiausią įtaką padarė prancūziškas radijas – skirtingai nei mes ar britai, prancūzai laisviau žiūri į eterį, mažiau jį disciplinuoja, net užspringę per žinias to nesureikšmina. Jų laidos – mažiau „sušukuotos“, dažnai be mums būdingų ritmingų, eterį permušančių šaukinių. Montažo ten gal ne mažiau, bet jis atsargesnis, labiau jauti emociją, erdvę, atmosferą“, – teigia A. Čepkauskaitė.

Žurnalistė pasakoja, kad anksčiau savo pašnekovų kalbą taip išdailindavo, jog eteryje jie kartais savęs nepažindavo. Po ištransliuotos laidos jiems esą skambindavo susižavėję draugai. „Sveikindavo ir žavėdavosi, kaip puikiai tas žmogus eteryje pakalbėjo – pyškino kaip iš patrankos, ir stebėdavosi, kodėl gyvenime jis taip nekalba. Juokai juokais, bet tikrai bemontuodami kartais persistengiame“, – pripažįsta LRT radijo žurnalistė. 

Kartais, pasak jos, tenka pasirinkti, ar pateikti pašnekovo citatą, kurioje bus mažiau informacijos, bet daugiau tikrovės (emocijų, pauzių, „mmm“ ir „aaa“, šalutinių sakinių kitomis temomis), ar truputį pamontuoti, kad klausytojai išgirstų daugiau svarbių ir įdomių dalykų. „Kadangi klausytojui mūsų montažas rėžia ausį, vadinasi, kartais perlenkiame lazdą. Stengdamiesi suspausti kuo daugiau informacijos, sugadiname žmonėms klausymosi malonumą“, – daro išvadas A. Čepkauskaitė.

Radijo žurnalistės teigimu, viena montažo priežasčių yra ta, kad labai retas žmogus, ypač jaunesnis nei 70-ies, Lietuvoje kalba rišliais sakiniais. Čia nieko blogo, tai esą reiškia, kad turime daug minčių, o mūsų kalba yra laisvos struktūros, patogi galvoti kalbant.

„Neretai pradedame sakinį viena mintimi, po „visų pirma“ dažnai seka ne „antra“, bet antras „visų pirma“, o baigiame po penkių minučių visai kitur, jeigu apskritai baigiame. Norėdami kuo daugiau suprasti ir įsigilinti, su pašnekovu kalbamės valandą ar dvi, radijuje rengiant laidas tai – įprastas dalykas. Į eterį pateks mažoji dalis pokalbio, geriausiu atveju – keliolika minučių, gal kelios“, – sako A. Čepkauskaitė. 

Ji pastebi, kad Lietuvoje pastaraisiais dešimtmečiais susiformavo kelios radijo kryptys: greta tuščių šnekų apie nieką – gana formalus, į trumpą informaciją orientuotas stilius, skiriantis per mažai dėmesio garsui ir kalbos natūralumui. „Klausytojų reakcija  – geriausia pagalba“, – teigia A. Čepkauskaitė.

Abi LRT radijo žurnalistės tikina, kad į Gintauto pastabą būtinai atsižvelgs ir stengsis pašnekovų kalbą palikti kuo natūralesnę.

Primename, kad jūsų pastabų laukia ir portalas LRT.lt. Savo klausimus, pasiūlymus ir komentarus rubrikai „Tavo LRT“ siųskite adresu tavo@lrt.lt.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...