captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Ką aplankyti Lietuvoje?

Galimybės prasmingai keliauti po gamtą, po saugomas teritorijas kasmet didėja: sutvarkyti paveldo objektai, įrengti nauji pažintiniai gamtos takai, apžvalgos bokštai ir regyklos, nuorodos ir informaciniai stendai. Pateikiame 10 objektų, kuriuos verta aplankyti Lietuvoje.
 
Apžvalgos bokštas Žemaitijos nacionaliniame parke. Organizatorių nuotr.
Apžvalgos bokštas Žemaitijos nacionaliniame parke. Organizatorių nuotr.

Galimybės prasmingai keliauti po gamtą, po saugomas teritorijas kasmet didėja: sutvarkyti paveldo objektai, įrengti nauji pažintiniai gamtos takai, apžvalgos bokštai ir regyklos, nuorodos ir informaciniai stendai. Pateikiame 10 objektų, kuriuos verta aplankyti Lietuvoje.

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktorė Rūta Baškytė teigia, jog lietuviai vis dažniau keliauja po Lietuvą.

„Kartais lietuviai pirmiausia pabando pažinti užsienio valstybes, o tik tada atsigręžia į Lietuvą, tačiau nesvarbu, kada ir kaip, svarbu, kad jie keliauja, jiems reikia informacijos“, – tvirtina R. Baškytė.

Pasak jos, keliaujančiųjų dabar yra 7–8 kartus daugiau, o žmonių požiūris į gamtą bei jos saugojimą gerėja: mažiau šiukšlinama, mažiau laužoma. 

Šiais metais Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos siūlo aplankyti 10 naujai sutvarkytų lankytinų vietų nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose:

1. Pūčkorių atodanga. Pavilnių regioninis parkas. Nuo naujai įrengtos regyklos atsiveria panorama į Vilnelės slėnį ir Vilniaus apylinkes. 

2. Aukštojo kalva. Juozapinės draustinis. Aukštojo kalva – aukščiausias Lietuvos taškas, iškilęs virš jūros lygio 293, 84 m. Čia neseniai pastatytas apžvalgos bokštas ir skulptorės Dalios Matulaitės sukurta skulptūra, žyminti aukščiausią tašką.

3. Šatrijos kalnas. Varnių regioninis parkas. Jei tikėtume legenda, Žemaitijos raganos pasirinkdavo šią įspūdingą vietą: nuo Šatrijos kalno esančios apžvalgos aikštelės matyti Sprūdės, Medvėgalio piliakalniai, Upyna, Luokė, Telšių katedros bokštai.

4. Kalniškių konglomeratų ir Žiegždrių atodangų gamtos takas. Kauno marių regioninis parkas. Daug informacijos suteikia 19 pažintinių stendų palei taką, kurie pasakoja apie unikalias atodangas, kurių sluoksniai liudija ledynų ir geologinių procesų eigą bei apie dabar vykstančius procesus.

5. Kartenos piliakalnis. Salantų regioninis parkas. Manoma, kad IX–XIII a. Kartena buvo svarbus kuršių gynybinis centras. Šiai tvirtovei teko atlaikyti ne vieną priešo antpuolį, kol 1263 m. ji buvo sudeginta kryžiuočių. Šiandien Kartenos piliakalnio archeologiniame komplekse įrengtas pėsčiųjų takas su informaciniais stendais, ženklais bei  nuorodomis, įrengta rekreacinė infrastruktūra.

6. Platelių ežeras ir Siberijos pelkė nuo naujo apžvalgos bokšto.  Žemaitijos nacionalinis parkas. Nuo 15 metrų aukščio apžvalgos bokšto atsiveria nuostabus vaizdas į Platelių ir Beržoro ežerus, galima iš viršaus apžiūrėti kalvotą ir miškingą parko reljefą, taip pat matosi Platelių miestelis, atsiskleidžia Siberijos pelkė.

7. Metelių regioninio parko lankytojų centro ekspozicija prie Dusios ežero. Metelių  regioniniame parke, kur tyvuliuoja trys švariausi Dzūkijos ežerai – Dusia, Metelys ir Obelija, gyvena itin reti Lietuvoje baliniai vėžliai. Šio regioninio parko lankytojų centre neseniai įrengta nauja ekspozicija. Terminaluose supažindinama su saugomais augalais ir gyvūnais.

8. Kačėniškės piliakalnis. Sirvėtos regioninis parkas. Skaičiuojama, kad žmonių čia gyventa I-ajame tūkst. pr. Kr. Prieš teritorijos tvarkymą buvo atlikti ir archeologiniai žvalgymai, kurių metu rasta brūkšniuotosios keramikos liekanų. 

9. Liepa motinėlė – storiausia liepa Lietuvoje, valstybės saugomas gamtos paminklas. Netoli Zapyškio, Braziūkų kaime, auga viena seniausių liepų Lietuvoje, valstybės saugomas gamtos paveldo objektas – Liepa motinėlė. Tai storiausia liepa mūsų šalyje, liepos kamieno apimtis – daugiau kaip 8 metrai.  

10. Seredžiaus piliakalnis. Panemunių regioninis parkas. Ant šio piliakalnio kadaise stovėjusi Pieštvės pilis atlaikė ne vieną kryžiuočių antpuolį. Sakoma, kad būtent čia yra legendinio Palemono amžino poilsio vieta, todėl piliakalnis dar vadinamas Palemono kalnu. Į kalno viršūnę galima užkopti kelis šimtus pakopų turinčiais mediniais laiptais. Čia įrengtas specialus apžvalgos takas, nuo kurio atsiveria vaizdai į Panemunių regioninį parką, Nemuno ir Dubysos santaką.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...