captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Kaip atskirti padirbtus eurus nuo tikrų?

Norint susipažinti su euro banknotais, juos patikrinti puikiai tinka Europos centrinio banko pasiūlytas metodas: pačiupinėk, pavartyk, pažiūrėk. Taip sako Lietuvos banko Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Sodeika ir atskleidžia kelis būdus, kaip atskirti padirbtus pinigus.
 
T. Urbelionio (BFL) nuotr.
T. Urbelionio (BFL) nuotr.

Norint susipažinti su euro banknotais, juos patikrinti puikiai tinka Europos centrinio banko pasiūlytas metodas: pačiupinėk, pavartyk, pažiūrėk. Taip sako Lietuvos banko Pinigų gamybos organizavimo ir ekspertizės skyriaus vyriausiasis specialistas Algimantas Sodeika ir atskleidžia kelis būdus, kaip atskirti padirbtus pinigus.

LRT.lt portalo skaitytojas Edgaras domisi, kaip suprasti, kurie eurai yra padirbti ir kokie yra apsaugos ženklai nepadirbtuose banknotuose.

„Euras įvestas 2002 metų sausio 1 dieną, tad nemažai Lietuvos žmonių jau yra pačiupinėję eurą keliaudami. Atpažinti šią valiutą jau yra lengviau“, – mano A. Sodeika.

Euro nominalai – tokie patys kaip ir litų. Šiuo metu apyvartoje yra 5, 10, 20, 50, 100 ir 500 eurų banknotai ir aštuonių nominalų euro monetos.

„Susipažinti su banknotais, juos patikrinti labai tinka Europos centrinio banko pasiūlytas metodas: pačiupinėk, pavartyk, pažiūrėk“, – sako pinigų specialistas.

Pasak jo, pirmiausia banknotą reikėtų pačiupinėti. Turėtume girdėti jo tvirto popieriaus šiugždesį.

Toliau euro banknotą reikėtų apžiūrėti. Tai padarę aptiksime giliaspaude spausdinto paviršiaus nelygumus, pakėlę prieš šviesą matysime vandens ženklus: daugiatonį vandens ženklą, nominalo skaičių, apsauginį siūlelį ir taip pat jau spausdintą apsaugos priemonę – sutapimo ženklelį.

„Dalis sutapimo ženklelio piešinio yra vienoje nominalo pusėje, dalis – kitoje, o pakėlus prieš šviesą, jie vienas kitą papildo ir matome pilną skaičių“, – aiškina A. Sodeika.

Trečias metodas – pavartyk, primena jis. Pavarčius mažųjų nominalų banknotus, pasak A. Sodeikos, turime matyti holograminę juostelę, didžiųjų nominalų banknotuose – holograminį ženklą.

Vartant keičiasi pagrindinis banknoto piešinys bei nominalo skaičius. Matomas vaivorykštinis efektas tiek juostelėje, tiek ženkle. O priešingoje banknotų pusėje mažųjų nominalų banknotuose yra blizganti juostelė, kuri vartant išryškėja banknoto viduryje. Didžiųjų nominalų banknotuose, priklausomai nuo žiūrėjimo kampo, skaičius keičia spalvą: vienu kampu žiūrint – jis violetinis, kitu – auksinis.

„Tikrinant banknotą svarbu naudoti ne vieną, o kelias patikrinimo priemones“, – atkreipia dėmesį specialistas.

Pasak Lietuvos banko atstovo, monetos nuo padirbinėjimo yra apsaugotos kiek mažiau.

Visos euro monetos yra skirtingų dydžių bei turi skirtingą briauną. Pasak A. Sodeikos, labiausiai apsaugotos dviejų ir vieno euro monetos. Dviejų eurų moneta turi smulkius įspaudus šonuose ir užrašą: „Vienybė, gerovė, laisvė“. Kiekvienos šalies euro monetos turi savo išskirtinį užrašą.

Aukščiausio nominalo monetos vidurinė dalis yra iš trijų sluoksnių. „Viršutinis metalas nėra magnetinis, bet vidurinis sluoksnis yra gryno nikelio, todėl, jei pridedame magnetą, jis pritraukia monetą, tačiau stipriau krestelėjus moneta nebesilaiko“, – atskleidžia pinigų specialistas.

Mažiausio nominalo monetos yra plieninės, dengtos variu, todėl magnetas pritraukia ir laikosi.

O vidurinio nominalo monetos yra pagamintos iš „Šiaurės aukso“ (vario lydinio), ir jų magnetas jau netraukia. 

„Taigi bankomatai, be geometrinių parametrų ir svorio, tikrina ir monetų magnetiškumą“, – teigia A. Sodeika.

Gauti padirbtą eurą, anot specialisto, yra didesnis pavojus, nei litą, mat euras yra antroji valiuta po dolerio, ir šiuo metu jį naudoja apie 330 milijonų gyventojų, tad ir padirbinėtojų ratas yra gerokai didesnis lyginant su litais.

Tačiau ekspertas nuramina: pagal Europos centrinio banko statistiką vidutiniškai kasmet yra surandama apie 500–600 tūkst. padirbtų banknotų, o žinant, kad apyvartoje yra apie 15 mlrd. vienetų eurų banknotų, santykinis padirbtų banknotų kiekis nėra didelis.

„Kad kiekvienas euro zonos gyventojas gautų po vieną padirbtą banknotą, reiktų laukti apie 600 metų“, – tikina A. Sodeika. 

Atsargos ir akylesnio tikrinimo pirmaisiais mėnesiais visgi vertėtų imtis, nes, eksperto manymu, dalis žmonių bus dar nesusipažinę su naujais pinigais ir padirbinėtojai sieks tuo pasinaudoti.

Lietuvos banko atstovas primena: kilus įtarimui galima užeiti į šį ar bet kurį komercinį banką ir pasitikrinti, taip pat kreiptis galima ir į policiją. Deja, jei banknotas pasirodys padirbtas, už jį kompensacijos negausite, tad verta būti akyliems dar prieš įsidedant banknotą į piniginę.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...