captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai“: rezultatai bus svarbūs ateičiai

LRT TELEVIZIJOS laidoje „Tūkstantmečio vaikai“ transliuojami „Nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai“ jau įpusėjo. Portalui LRT.lt projekto organizatoriai pristatė iniciatyvos tikslus bei dalyvavimo tendencijas, taip pat paaiškino, kaip bus renkami laimėtojai ir kokios paraiškos patraukia organizatorių dėmesį.
LRT nuotr.
LRT nuotr.

Praėjusių metų pabaigoje startavo pirmą kartą VšĮ „Pilietinė medija“ organizuojami „Nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai“, kuriuos kiekvieną sekmadienį transliuoja LRT TELEVIZIJOS laida „Tūkstantmečio vaikai“.

Iniciatyvos tikslai

VšĮ „Pilietinė medija“ direktorė bei viena projekto organizatorių Redita Vadeikė papasakojo, ko siekia šia iniciatyva: „Tikriausiai kiekvienas, pateikęs savo iniciatyvą, klausia savęs „Kodėl aš tai darau?“ ar „Kas iš to, kad aš tai darau?“. Jaunas žmogus gali atsakyti: „Stengiuosi, nes noriu būti išgirstas, pasaulį keisti pradedu nuo savęs. Dėl to gerėja gyvenimo sąlygos ir man, ir aplinkiniams; noriu pasidalinti pasiekimais bei nuveiktais darbais savo šaliai. Tai skatina kitų įsitraukimą, iniciatyvumą ir pilietiškumą.“

Organizatorė R. Vadeikė sako, kad projekto pradžią paskatino noras parodyti pilietišką jaunimą, sprendžiantį visuomenės problemas. Svarbu, jog šie žmonės būtų matomi bei taptų pavyzdžiais kitiems.

Pagal atrinktas pilietiškumo iniciatyvos paraiškas reportažus kurianti Gabija Matusaitė pažymi, kad dalyvauti gali 14–29 metų amžiaus jaunimas, tačiau dažniau laiškų sulaukia iš moksleivių. „Aktyvus dalyvavimas buvo prieš Vasario 16-ąją bei Kovo 11-ąją – su šiomis šventėmis ir buvo susiję paraiškos. Dalyviai sakė, kad tam ruošiasi kelis mėnesius“, – kalba pašnekovė.

VšĮ „Pilietinė medija“ direktorė R. Vadeikė pripažįsta, kad pilietiškumo iniciatyvos aprašų atsiųsta labai daug: „Konkurencija bus nemaža. Sulaukiame įvairiausio tipo iniciatyvų: nuo gerumo akcijų ar mugių, keramikos dirbtuvių iki neįprastų būdų pateikimų iškelti Lietuvos vėliavą.“

Reportažus kurianti G. Matusaitė, paklausta, kaip atrenka vaizdo įrašo vertas idėjas, atsakė, kad akį patraukia tik išskirtinės ir įdomios iniciatyvos, be to, dėmesį atkreipia į vietovę.

„Stengiamės vykti ne tik į didžiuosius miestus, bet ir į provinciją, nes ten taip pat vyksta daug iniciatyvų. Norime nuvažiuoti kuo toliau, aplankyti miestelius bei kaimus“, – atskleidžia G. Matusaitė.

Prizų neatskleidžia

Pirmasis projekto „Nacionaliniai jaunimo pilietiškumo apdovanojimai“ etapas baigsis birželį. Tada bus renkami laimėtojai. Anot organizatorės R. Vadeikės, 10-ies žmonių komisija atrinks verčiausius, o finalininkus rinks visuomenė – vyks atviras balsavimas internetu.

„Iniciatyva turėtų būti aktuali ne tik šiandien. Jos rezultatai bei tąsa svarbūs mūsų ateičiai. Projektas turėtų gerinti kasdienybę, spręsti socialines problemas. Konkurse bus atrinktos geriausios iniciatyvos, už kurias Lietuvos gyventojai galės gyvai balsuoti ir išrinkti jų nuomone pačias pilietiškiausias“, – tikina R. Vadeikė.

Vis tik organizatoriai neatskleidžia, kokie prizai laukia geriausiųjų – tik išduoda, kad bus vertingi. Jie tiki, jog piliečius imtis darbų motyvuoja ne būsimi apdovanojimai.

VšĮ „Pilietinė medija“ direktorė R. Vadeikė žada, kad kiti „Nacionalinių jaunimo pilietiškumo apdovanojimų“ etapai leis projektui tobulėti bei augti: „Manome, jog tai neabejotinai bus viena iš priemonių įkvėpti visuomenę tapti drąsesne, skatinti piliečius įsitraukti, inicijuoti pokyčius. Tačiau apie tai plačiau bus galima sužinoti kituose etapuose.“

Pašnekovė pabrėžia, kad tokie projektai drąsina dalyvius, suteikia pasitikėjimo savimi, leidžia pasidalinti patirtimi. R. Vadeikė mano, jog „kiekvienas iš mūsų gali keisti, gerinti savo ir kitų aplinką. Jei visus mus vienys drąsa – Lietuva bus dar gražesnė“.

Reportažus filmuojanti G. Matusaitė priduria, kad projektas ne tik leidžia pažinti šalies istoriją. „Veiklos suvienija moksleivius ir bendruomenę. Taip pat iniciatyvos vyksta dienos centruose ar vaikų namuose, todėl dalyviai vieni kitus lanko – tai įdomi patirtis, naujos emocijos. Svarbiausia, jog jų nereikia skatinti ar raginti, visi nori prisidėti“, – sako pašnekovė.

 

 

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...