captcha

Jūsų klausimas priimtas

LRT korespondentai siūlo idėjas Lietuvai iš laimingiausiomis vadinamų šalių

„Ne be reikalo (ir tikrai ne dėl stiprios ekonomikos) švedai vadinami viena laimingiausių tautų pasaulyje. Švedai mąsto laisvai, todėl yra laimingi. Priima žmogų nepriklausomai nuo jo išvaizdos, amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, tikėjimo, rasės, fizinės negalios ir t. t. Todėl mano idėja Lietuvai ir lietuviams yra siekti didesnės tolerancijos tarp žmonių“, – taip teigia LRT korespondentė Švedijoje Vaida Strazdauskienė. Ji, taip pat korespondentai iš Islandijos ir Norvegijos – šalių, kurių gyventojai laikomi vieni laimingiausių pasaulyje, pasidalija nuomone, kaip kurti gerovę Lietuvoje.
T. Tradas/Unsplash.com
T. Tradas/Unsplash.com

Laimingais žmonėmis švedai vadinami ne dėl stiprios ekonomikos

V. Strazdauskienė mano, kad, norint įgyvendinti šią idėją, nereikia jokių įstatymo pakeitimų, darbo grupių ir numatytų biudžetų, viso to turime per akis. Pradėti reikėtų išstumiant save iš įprastos komforto zonos. Pavyzdžiui, jei esate darbdavys, galėtumėte pagerinti sąlygas biure ir įrengti tokius laiptus, kad dirbti galėtų ir žmogus su fizine negalia.

„Ne be reikalo (ir tikrai ne dėl geros ekonomikos) švedai vadinami viena laimingiausių tautų pasaulyje. Švedai mąsto laisvai, todėl yra laimingi. Priima žmogų nepriklausomai nuo jo išvaizdos, amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, tikėjimo, rasės, fizinės negalios ir t. t. Todėl mano idėja Lietuvai ir lietuviams yra siekti didesnės tolerancijos tarp žmonių: priimti kitą ar kitokį kaip sau lygų, gerbti kito žmogaus požiūrį, pasirinkimus gyvenime ir jo privatumą, net jeigu tai yra įžymybė“, – sako V. Strazdauskienė.

V. Strazdauskienė. Asmeninio archyv. nuotr.

LRT korespondentės Švedijoje nuomone, išsilaisvinę iš įsisenėjusių mąstymo normų, daug laimėtume – taptumėme laimingesnė tauta. Tolerancijos jausmo stiprinimas – paprasčiausias būdas tokia tapti.

V. Strazdauskienė pastebi, kad visi Švedijos gyventojai turi vienodas galimybes siekti mokslų ar dalyvauti visuomeniniame gyvenime. Žmogui iš prigimties svarbu jaustis priimtam visuomenės, o švedai moka priimti ir gauti iš žmogaus tai, kuo jis gali pasidalinti su kitais.

„Lietuvoje yra aštrus „mes“ ir „jie“ skirstymas. Ar tai būtų žmonės su negalia, ar netradicinių pažiūrų, kitataučiai, ar emigrantai. Linkėčiau to atsisakyti. [...] Tikiu, kad tolerancijos idėja yra pakeliui į Lietuvą ir jaunoji karta padės jai prigyti“, – kalba V. Strazdauskienė.

Korespondentė taip pat mano, kad svarbu vertinti nekvalifikuotą darbą dirbančius žmones, leisti jiems pasijusti svarbiais ir pastebėtais.

„Visa kita: žmogaus išvaizda, seksualinė orientacija, rasė, tikėjimas – nedarykime nieko, tiesiog nebesigilinkime į tai. Tai kiekvieno žmogaus asmeninis gyvenimas“, – sako V. Strazdauskienė.

Kas užsienyje gyvenančius islandus skatina grįžti namo?

Islandijoje gyvenanti LRT korespondentė Inga Minelgaitė dalijasi savo nuomone, kodėl pagal laimės indeksą ši valstybė yra tarp pasaulio lyderių – laimingiausių šalių. Beje, ir pati taikingiausia. I. Minelgaitės manymu, viena to priežasčių – sąmoningas dėmesys į teigiamus dalykus. Taip pat tai yra viena priežasčių, kodėl dauguma užsienyje gyvenančių islandų svajoja grįžti tėvynėn, o išvykusieji studijuoti svetur (tai Islandijoje daro daugelis) po studijų beveik visuomet sugrįžta.

Korespondentės siūloma idėja, sąmoningas dėmesio kreipimas į teigiamus dalykus, tai – pasirinkimas ne ignoruoti realybę, bet  ją priimti ir nusiteikti teigiamai, kad užtektų motyvacijos ir energijos taisyti dalykus, kuriuos norisi ir galima pataisyti. Anot I. Minelgaitės, tai sąmoningas pasirinkimas „pakrauti“ save teigiamomis emocijomis.

„Jau girdžiu skeptikų balsus: islandai pozityvūs, nes turtingi. Skubu atsakyti. Dar prieš maždaug septyniasdešimt metų Islandija buvo viena skurdžiausių šalių Europoje. Nepamirškime ir 2008 metų ekonominės krizės, kuri Islandiją „išgarsino“ pasaulyje ir dėl kurios didelė dalis Islandijos pensininkų prarado santaupas, o jaunos šeimos įsiskolino bankams dėl išaugusių paskolų, nemaža dalis prarado būstą. Tuomet protestuodami islandai kalbėjo, kad su padėtimi nesitaikys, tačiau viskas bus gerai – jie net nedvejojo, jog ateitis jų rankose ir ji bus šviesi ar bent jau šviesesnė“, – pasakoja I. Minelgaitė.

I. Minelgaitė. V. Kaubrio nuotr.

Anot I. Minelgaitės, ši idėja nėra greitai ir lengvai įgyvendinama, kita vertus, prie jos įgyvendinimo gali prisidėti absoliučiai kiekvienas ir tai pradėti daryti jau dabar.

„Ilgainiui ši idėja itin stipriai prisidėtų prie užsienyje gyvenančių lietuvių grįžimo į tėvynę. Beje, būtent pozityvumo „stoką“ labiausiai pastebiu lygindama Lietuvą su Islandija“, – teigia I. Minelgaitė.

LRT korespondentės pastebėjimu, vienas iš islandų pozityvaus mąstymo pavyzdžių yra jų pasiekimai futbole. Žinoma, turimų stadionų skaičius ir infrastruktūra svarbu, tačiau stadionai kilo kartu su Islandijos futbolininkų pasiekimais.

„Jokia infrastruktūra nepadėtų, jei žaidėjai galvotų, kad Islandija – maža šalis ir kur jau ji pasivaržys su pasaulio didžiausiais. Būtent pozityvus požiūris padeda varžytis ir pasiekti aukštų rezultatų”, – mano I. Minelgaitė.

Kalbėdama apie Lietuvą korespondentė sako pastebinti ypač džiuginančias tendencijas Vilniuje ir Kaune. Anot jos, nuostabūs ir kai kurie pavyzdžiai provincijoje. Tačiau itin svarbu pasiekti „kritinę masę“, kuomet tam tikra vertybė, šiuo atžvilgiu pozityvumas, tampa norma ir veiksmu, kuris pasitarnauja kuriant geresnę, ekonomiškai progresyvesnę ir laimingesnę visuomenę.

Moderni idėja iš Oslo

LRT korespondentas Norvegijoje Mantas Tomkūnas sako, kad jo idėja Lietuvai atkeliavo iš Oslo. Norvegijos sostinėje darbų pasiūla gerokai didesnė nei aplink miestą. Beje, Osle ir šimto kilometrų spinduliu aplink jį gyvena beveik pusė iš penkių milijonų Norvegijos gyventojų, todėl daugeliui į darbą tenka nukakti keliasdešimt ar net šimtą kilometrų. Tiesa, infrastruktūra sukurta taip, kad iki darbovietės galima greitai nusigauti važiuojant greitkeliu ar sėsti į greitąjį traukinį.

Anot M. Tomkūno, atvykimas į sostinę automobiliu – brangus malonumas. Miestas bando vaduotis iš automobilių gausybės ir taršos, todėl labai dažnai brangina įvažiavimą. Šiuo metu lengvojo automobilio savininkui įvažiavimas į Oslą atsieina apie 5 eurus. Jei įvažiavimo zona kertama kelis kartus per dieną, pasivažinėjimas kainuoja nemažus pinigus.

„Iš surinktų lėšų miestas tiesia dviračių takus, kelius, investuoja į viešąjį transportą arba plečia infrastruktūrą, pavyzdžiui, tiesia naujas metro atkarpas. Taip norvegai skatinami keliauti viešuoju transportu ar bent persėsti į elektromobilius, kuriais įvažiuojant į miestą mokėti nereikia“, – pasakoja M. Tomkūnas.

M. Tomkūnas. Asmeninio achyv. nuotr.

Ką tuomet daro Norvegijos gyventojai, įsikūrę provincijoje, nevažinėjantys elektromobiliais, bet nenorintys brangiai mokėti už įvažiavimą į sostinę? Rytais į darbą Osle jie važiuoja traukiniais arba kitu viešuoju transportu. Korespondento pasakojimu, tokių keliautojų sparčiai daugėja.

„Lietuva taip pat galėtų investuoti į geležinkelių infrastruktūrą, greituosius traukinius, kad mažesnių miestų gyventojai per pusvalandį ar valandą galėtų pasiekti Vilnių ar Kauną. Idėja iš šalies galbūt atrodo nereali, reikalaujanti didžiulių investicijų, bet ji ar panašios idėjos labai reikalingos šaliai. Svarbu, kad žmonės matytų, jog jų šalis progresuoja. Tokie projektai smarkiai kilstelėtų pasitikėjimą ir pasididžiavimą savo valstybe“, – sako M. Tomkūnas.

Korespondentas pastebi, kad Lietuvoje vis dažniau kalbama apie darbo jėgos trūkumą. Darbo negaunantys mažesniųjų miestų gyventojai emigruoja. M. Tomkūno manymu, jei Lietuvoje būtų sukurtos sąlygos per trumpą laiką iš atokesnių gyvenviečių patogiai pasiekti didmiesčius, prieš griebdamiesi minties išvykti uždarbiauti į užsienį, mažesnių miestų gyventojai dar gerai pagalvotų.

„Mokami įvažiavimai į miestus, mano manymu, taip pat gera idėja, nors Lietuvoje tikriausiai nebūtų populiari. Mokestis padeda miestui surinkti trūkstamas lėšas gatvių remontui ar viešojo transporto plėtrai, geležinkelių tiesimui, sprendžia ekologijos problemas, tokias kaip užterštas oras piko metu, o taip pat gal Vilnius pagaliau surinktų pinigus išsvajotam metro?“ – svarsto M. Tomkūnas.

Kaip mano korespondentas, šaunu didžiuotis šalies istorija, bet ji – praeitis. Kas padaryta ir nuveikta, yra ne mūsų, o žmonių, kurie kažkada gyveno, darbai. Gerokai svarbiau, kad šalis klesti dabar ir savo idėjomis bei progresu nenusileidžia kitoms šiuolaikinėms valstybėms.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Idėja Lietuvai

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...