captcha

Jūsų klausimas priimtas

R. Bružas – apie tai, kodėl žiemą motociklu teko apvažiuoti Lietuvos sienas

Idėja motociklu apvažiuoti Lietuvos sienas žurnalistui, režisieriui Rimui Bružui kilo bemąstant, kaip dar įdomiai galima kalbėti apie šalies istoriją. Naujasis R. Bružo kuriamas dokumentinių filmų ciklas vadinasi „Istorijos perimetrai“. „Remiantis tuo, kaip susidarė Lietuvos sienos, bus pasakojama, kas tuo metu vyko šalyje: kontekstas, politinės situacijos, vidiniai susistumdymai“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Laisvės vėliavnešiai“ kalba R. Bružas.
Stop kadras
Stop kadras

Šiuo metu R. Bružas montuoja naują dokumentinių filmų ciklą „Istorijos perimetrai“, kuriame, pasitelkdamas Lietuvos sienų istoriją, pasakoja ir šalies istoriją. Filmų ciklas yra skirtas paminėti atkurtos Lietuvos 100-mečiui.

„Mąsčiau, kaip dar įdomiai galima kalbėti apie Lietuvos istoriją. Kilo idėja motociklu apvažiuoti Lietuvos sienas. Dėl to naujasis projektas vadinasi „Istorijos perimetrai“. Remiantis tuo, kaip susidarė Lietuvos sienos, bus pasakojama, kas tuo metu vyko šalyje: kontekstas, politinės situacijos, vidiniai susistumdymai“, – teigia R. Bružas.

Jo pasakojimu, sienų susidarymo istorija aiškiai atskleidžia, kokia buvo situacija Lietuvoje nuo 1918 iki 1923 metų, kai beveik, be Vilniaus krašto, turėjome Lietuvos teritoriją su šiandienėmis sienomis.

Režisierius pasakoja, kad, kuriant „Istorijos perimetrus“, teko filmuoti ir žiemą, spaudžiant -10 laipsnių šalčiui važiuoti motociklu, kadangi Nepriklausomybės kovos didžiąja dalimi vyko rudenį ir žiemą.

„Teko pasirinkti atitinkamą transporto priemonę. Be jokios abejonės buvo šalta, tuo metu buvo gal -10 laipsnių. Negelbėjo nei šildomos rankenos, nei kita speciali įranga, bet tai buvo labai įdomi patirtis. Važiavimas motociklu – tai Nepriklausomybės kovų epizodas, keliavome Dubingių ir Širvintų keliu, kur buvo frontas“, – pasakoja R. Bružas.

Žurnalisto manymu, Lietuvos žemėlapis dabar mums atrodo savaime suprantamas, žinome jo kontūrus, atpažįstame formas, tačiau kiekvienas kilometras turi atskirą istoriją, kodėl jis toks yra, kodėl siena banguota, vienoje pusėje ji ištįsta, kitoje – susitraukia.

Jo pasakojimu, Palanga ir Šventoji taip pat dabar mums atrodo savaime suprantami lietuviški miestai, tačiau iki Pirmojo pasaulinio karo tai buvo Rusijos imperijos Kuršo gubernija. Vėliau tapo nebeaišku, kam miestai priklauso.

„Valstybės kuriasi ir, natūralu, kad tautos turi apsispręsti, kokios yra valstybės sienos. Dvi broliškos mūsų tautos turėjo rimtų nesutarimų, kurie tam tikrais atvejais baigdavosi kariniais susidūrimais. Aišku, tai nebuvo konvencinis karas, tai nebuvo planuoti kariniai veiksmai, daugiau juos būtų galima pavadinti atsitiktiniais susidūrimais, bet jų buvo. Lietuviams su latviais reikėjo įdėti pastangų, kad susitartų, kur ir kieno yra teritorija. Tam reikėjo labai daug žinių, išminties ir pagalbos iš šono“, – pasakoja R. Bružas.

Žurnalisto pasakojimu, dėl sienų Lietuvai nepavyko sutarti nei Versalio koridoriuose, nei Paryžiaus taikos konferencijoje. Kad padėtų išspręsti šį klausimą, į pagalbą buvo pakviestas žymusis britas Jamesas Simpsonas, kuris yra nustatęs sienas Šiaurės Afrikoje, taip pat padėjo nustatyti sienas tarp Latvijos ir Estijos.

„Lietuvai atstovavo Antanas Smetona, žymusis kalbininkas Kazimieras Būga, kurie važiuodavo po kaimus ir klausdavo žmonių, kokiomis kalbomis kalba, kokio tikėjimo yra. Tokiu būdu ieškota viduriuko, kur būtų galima brėžti sieną“, – sako R. Bružas.

Visas pokalbis – vaizdo įraše.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...