captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Dainuoju Lietuvą“ – jaunųjų atlikėjų hitų interpretacijos

Pirmadienio vakarą LRT muzikos projekto „Dainuoju Lietuvą“ scenoje nemažai išbandymų teko jaunosios kartos atlikėjams: Monique atliko „Hiperbolės“, Jurijus Veklenko – Rolando Janavičiaus, o Kotryna Juodzevičiūtė – „Foje“ dainuotus kūrinius. Kai kurios iš šių interpretacijų susilaukė ypač teigiamų vertinimų.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Dainininkams akompanavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas dirigento Modesto Barkausko. 

Į komisijos kėdes pirmadienio vakarą sėdo muzikologė Zita Kelmickaitė, muzikos apžvalgininkas Ramūnas Zilnys ir dirigentas Modestas Pitrėnas. 

Pirmieji scenoje pasirodė „Biplan“ su grupės lyderio Makso Melmano sukurta daina „Labas rytas“.  „Tai – daina, kurią esu girdėjęs kelis šimtus kartų. „Biplan“ ir po dvidešimt metų tą dainą gros, nes bus žmonių, kurie norės jos klausytis, ši daina  – savotiškas lūžis grupės istorijoje. Vieną vasarą ji skambėdavo visur, Lietuva dėl jos išėjo iš proto. Tai – geriausias įrodymas, kad „Biplan“ Lietuvos roko padangėje yra tikrasis pozityvas“, – kalbėjo R. Zilnys. 

Z. Kelmickaitė prisiminė, kad daina dažnai skambėdavo LRT laidoje „Labas rytas, Lietuva“. „Nemėgstu rytų, esu visiška pelėda, todėl rytinis entuziazmas man visada atrodo atsitiktinis ir nenuoširdus, tačiau – ne jūsų atveju. Ši daina pabudintų mane ir padėtų pabudinti ir kitus bei vežti į darželį“, – įvertino M. Pitrėnas.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Iglė Bernotaitė į „Dainuoju Lietuvą“ sceną lipo su Giedriaus Kuprevičiaus ir Sauliaus Šaltenio daina „Kregždutės“. 

„Miuziklui tiek pat metų, kiek ir man, jis atlaikė laiko išbandymą ir subrendo. Tai daina – pralaužusi visus rėmus ir tapusi šių dienų hitu“, – komentavo M Pitrėnas. Z. Kelmickaitė pripažino, kad daina jai kelia nostalgiškus prisiminimus iš tų laikų, kai buvo tik baigusi konservatoriją: „Ta  daina buvo ypatinga gaiva ir mes jautėme, kad kažkas šioje šalyje įvyks. Žiūrėk ir įvyko.“

„Šitas kūrinys yra amžinas, tai yra hitų hitas. Ši daina turėtų būti ne tik šimtuke, bet ir labai aukštai“, –  nutarė R. Zilnys.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Jurijui Veklenko teko atlikti anksčiau Rolando Janavičiaus dainuotą kūrinį „Sudie, Eliza“, kuriam muziką parašė Aleksandras Ivanauskas, o žodžius sukūrė Gintaras Patackas.  

„Sunku atsiriboti nuo R. Janavičiaus provaizdžio. Tai – mūsų jaunystės daina, kūrinys, kurį norėtųsi girdėti dar ir dar kartą“, – pripažino M. Pitrėnas. 

Z. Kelmickaitė, studijos nuostabai, atskleidė, kad šios dainos nebuvo girdėjusi.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Monique pasirodė su grupės „Hiperbolė“ daina „Pamiršk mane“, kurios muzikos autorius Igoris Berinas, o žodžių – Kostas Kubilinskas. 

M. Pitrėnas liko sužavėtas jaunos atlikėjos kūrinio interpretacija. „Manau, kad dar bent penkios ar šešios „Hiperbolės“ dainos gali būti šiame šimtuke. Šią dainą dainavo daugelis, man atrodo, kad geras pop kūrinys yra tas, kurio niekaip negalima sugadinti“, – įvertino R. Zilnys. 

Z. Kelmickaitės pastebėjimu, kai moteris atlieka vyrui parašytą dainą, kūrinyje atsiranda naujų spalvų. „Tai, kad kiekvienas žmogus sugeba perskaityti esminius dainos dalykus, rodo jos universalumą“, – tikino muzikologė.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Evelinos Sašenko  lūpose suskambo grupės „Studija“ dažniausiai atliekama daina „Spindulys“.  Muziką šiai dainai sukūrė Gintautas Litinskas, žodžius parašė Judita Vaičiūnaitė.  „Prieš tai, kai tavo skonį pradeda formuoti bendraamžiai, jį formuoja tėvai ir jie man sakydavo, kad „Studija“ yra gerai. Tai buvo kokybiška, moderni tų laikų muzika“, – prisiminė M. Pitrėnas. 

R. Zilnys tikino, kad „Spindulys“ nebuvo tas kūrinys, kurio kasetės būtų ieškojęs ir galvojęs, kaip išgirsti dar kartą.  Z. Kelmickaitė dėmesį atkreipė į dainos žodžių autorę. „Tai – miesto poetė. Kūrinyje daug žodžių, nes yra pasakojimas, o tame pasakojime dainininkas neretai vargsta“, – pastebėjo ji. 


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Kūrinį „Šiam pasauly visko būna“ pristatė dainos muzikos autorius Gytis Paškevičius.  R. Zilnio teigimu, tai – viena ryškiausių G. Paškevičiaus dainų, be kurios neapsieina ir negalėtų apsieiti nei vienas dainininko koncertas. 

„Paklausykite, koks puikus Dalios Saukaitytės tekstas, kaip gražiai dera muzika su tekstu. Tai – tikras jausmas, kaip gali tada nemylėti G. Paškevičiaus?“ – klausė Z. Kelmickaitė. 

„Nustebau, kad daina skaičiuoja tik antrą dešimtmetį, o atrodo, skamba seniai ir įtikinamai“, – kalbėjo M. Pitrėnas.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Kotryna Juodzevičiūtė pateikė kitokią Andriaus Mamontovo dainos „Kitoks pasaulis“ versiją. „Ši daina mane nukelia į tuos laikus, kai radosi pirmosios roko grupės, kai atsirado pirmasis muzikinis lietuviškas filmas. Tai buvo pirmasis filmas kuris mane privertė nueiti į kino salę pasižiūrėti ir dėl to „Fojė“ dainos man tapo savotišku palydovu paauglystėje“, – kalbėjo M. Pitrėnas.

R. Zilnio teigimu, daugybė aštuoniolikmečių šioje dainoje surasdavo save, tad simboliška, kad ją atliko ašuoniolikos metų sulaukusi dainininkė. Beje pats autorius kūrinį parašė būdamas septyniolikos.  

„Jeigu tavo dainą dainuoja tie dainininkai,  kurie dar nebuvo gimę, kai ji buvo parašyta, tai – geriausias įvertinimas. Man tai yra pop kultūros paveldas“, – teigė muzikos apžvalgininkas. 


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Jacinto Guerrero muzikai lietuvišką vertimą pritaikė Danielius Dolskis, taip gimė kūrinys „Kariškas vaizdelis“, kurį pirmadienio vakarą atliko Egidijus Bavikinas. „Gali būti, kad čia – pati seniausia daina, kuri skamba šiame projekte. Man šis kūrinys asocijuojasi su tuo, kad senelis, kai būdavo gerai nusiteikęs, jį padainuodavo“, – prisiminimu pasidalino R. Zilnys. 

Tuo tarpu M. Pitrėno teigimu, jam šis kūrinys – greičiau muziejus, nei dabartis. „Tai – seni laikai, kurių nebeprisimena nei mano tėvai. Nepaisant to, neturiu nieko prieš muziejus, tik jie man nesukelia emocijų, o išlieka kaip vertybė“, – pastebėjo dirigentas.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Grupė „Rebelheart“ ir Bjelle į sceną lipo su daina „Ar išsaugosi mano meilę“, kuriai muziką sukūrė Laimis Vilkončius, o žodžius – Romualda Pukalskaitė. 

„Buvo laikai, kai grupės gerbėjai ošdavo per šią dainą koncertuose“, – tvirtino R. Zilnys. Muzikos apžvalgininkas pastebėjo, jog dauguma galvoja, kad ši daina – grupės „Rebelheart“, nors pirmiausiai ji skambėjo seriale „Bendraamžiai“. 

„Man ši daina taip pat asocijuojasi su „Rebelheart“ grupe. Ji reikalauja ypatingų vokalinių gebėjimų ir išgyvenimų“, – įsitikinęs M. Pitrėnas.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Paskutinė vakaro dešimtuko daina – Jurgos Šeduikytės „Nebijok“. Šį kūrinį autorė taip pat pristatė kiek kitaip. 

„Tą kūrinį taip gerai žinau, kad dabar ieškojau pažįstamų dalykų. Reikia priprasti prie naujos aranžuotės. Tai – vienas iš nedaugelio lietuviškų albumų, kuriuos turiu savo fonotekoje, ir tai – pirmas ir vienintelis kūrinys, kuris išmokė mano dukrą grotuve paspausi mygtuką „pakartoti“, – pripažino M. Pitrėnas. 

R. Zilnio įsitikinimu, ši daina – akimirka, kai Lietuvos pop scenoje gimė nauja žvaigždė. Tam pritarė ir Z. Kelmickaitė. „Man tai buvo labai gaivus, labai savitas, labai kitoniškas balsas mūsų pop scenoje. Džiaugiuosi, kad ji nenuleido rankų“, – apie J. Šeduikytę kalbėjo muzikologė.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

„Dainuoju Lietuvą“ – kiekvieną šeštadienį 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ!

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...