captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Pancerovas: užsiimti kontrabanda jaunimą skatindavo ir tėvai

„Gyvendamas Šilutėje, kuri galbūt nebuvo toks kontrabandos centras kaip, tarkime, Pagėgiai, aš matydavau jaunus žmones, kurie vairavo gerus automobilius, galėjo sau leisti gerus aksesuarus ir rūkyti nekontrabandines cigaretes, nes jie turėjo užsidirbę daug pinigų [iš kontrabandos]. Kai kurių jų tėvai netgi skatindavo tai daryti, nes jie parnešdavo dalį pinigų į namus“, – LRT KULTŪROS laidoje „Kultūros teismas“ sako 15min.lt žurnalistas Dovydas Pancerovas. Jis ir kiti laidos dalyviai kalbėjo apie tai, kokių problemų visuomenei sukelia nežabojama kontrabanda.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Laidoje „Kultūros teismas“ už nusikalstamą veiklą, kontrabandos gabenimą, teisiamas Ievos Simonaitytės romano „Vilius Karalius“ pagrindinis herojus Vilius Karalius.

V. Karalių įkūnijęs aktorius Antanas Surgailis teisinasi, kad tais laikais taip gyveno visi. Be to, jis niekam nieko blogo nedaro, jo pajamos labai žemos ir jis iš jų negali oriai gyventi ir išlaikyti šeimynos.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Tačiau kaltintojas Tomas Girdenis prieštarauja klausdamas, kaip kaltinamasis gali sakyti, kad nedaro nieko bloga, jei nemoka mokesčių?

„Iš ko tada apmokamos visos socialinės paslaugos? Ar tikrai gabenote kontrabandą tik todėl, kad negalėjote išgyventi? Ar vis dėlto, ką rodo bylos duomenys, siekiate praturtėti, gyventi geriau, iškelti save aukščiau kitų kaimo visuomenėje?“ – klausia kaltintojas.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Laidoje kalbama ne tik, kokią žalą kontrabanda darė ir kaip ji buvo vertinama anų laikų visuomenėje Mažojoje Lietuvoje, bet ir kokia padėtis yra šiandien. Teisėjai Snieguolei Matulienei paklausus, ar kontrabandos reiškinys Lietuvoje retėja, ar vis dėlto lendame į šešėlinę ekonomiką ir apie tai nekalbame, ekonomistas Nerijus Mačiulis atsakė, kad kontrabandos šalyje šiek tiek mažėja, bet tai išlieka didele problema.

„Po ekonominio nuosmukio 2009–2010 metais tuščių pakelių tyrimas rodė, kad beveik kas antra Lietuvoje surūkoma cigaretė yra kontrabandinė. 45 procentai cigarečių Lietuvoje buvo įvežamos į šalį nelegaliai, buvo parduodamos be banderolių. Vien dėl to valstybės praradimai siekdavo apie 100 mln. eurų per metus. Tai reiškia nesumokėtus atlyginimus mokytojams, mažesnes socialines išmokas ir kitas pasekmes“, – sako N. Mačiulis.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Jo teigimu, tai buvo vienas iš aukščiausių kontrabandos lygių Europos Sąjungoje. Dabar kontrabandos lygis šiek tiek mažėja, tačiau vis tiek viena iš 5 surūkomų cigarečių yra kontrabandinė. Kitos pagrindinės kontrabandos rūšys – kuras, alkoholis.

Advokatas Valdemaras Bužinskas kreipėsi į laidos dalyvius klausdamas, kaip įmanoma, kad žmonės nesivers kontrabanda ir nepirks kontrabandinių prekių, kai 30,1 proc. gyventojų šiandien gyvena prie skurdo ribos.

„Skurdo riba vadinamos 280 eurų [pajamos] per mėnesį. Jeigu kalbėsime apie pajamas, tai vidutinės pajamos Vilniuje yra 893 eurai, į rankas – 686. Šiauliuose ir mažesniuose miesteliuose atlyginimai dar mažesni – į rankas 562 eurai. Miesto gyventojai savo reikmėms išleido 321 eurą, kaimo gyventojai – 247. Taigi, jūs man pasakykite, kaip galima iš tiek išgyventi? Čia kalbu tik apie būtiniausių poreikių patenkinimą. Būkite geri, atsakykite man ir teismui, kaip žmonės išgyvena? Pasakykite, kas pasikeitė nuo Viliaus Karaliaus laikų? Nuo karo nuniokotos Lietuvos, kai žmogus kontrabandą gabeno, kad išgyventų, iki šiandien?“ – klausė V. Bužinskas.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Liudytoju laidoje buvęs 15min.lt žurnalistas D. Pancerovas kalbėjo apie tai, kokios priežastys skatina gyventojus užsiimti kontrabanda. Jo teigimu, žmonės, kurie perka kontrabandines prekes, galbūt tai daro dėl to, kad jų pajamos labai mažos, tačiau kontrabandą organizuojantys asmenys, anot žurnalisto, tikrai neskursta.

„Gyvendamas Šilutėje, kuri galbūt nebuvo toks kontrabandos centras kaip, tarkime, Pagėgiai, aš matydavau jaunus žmones, kurie vairavo gerus automobilius, galėjo sau leisti gerus aksesuarus ir rūkyti nekontrabandines cigaretes, nes jie turėjo užsidirbę daug pinigų [iš kontrabandos]. Kai kurių jų tėvai netgi skatindavo tai daryti, nes jie parnešdavo dalį pinigų į namus“, – pasakoja D. Pancerovas.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Tačiau žurnalistas teigia nepritariantis nuomonei, kad kontrabanda gali būti toleruojama gyventojų.

„Kaip man pasakojo tėvai, tai buvo visiškas nusikaltimas, ir man net nešovė į galvą dėtis su tais žmonėmis, kurie tuo užsiima“, – sako jis.

Tiriamosios žurnalistikos srityje dirbantis D. Pancerovas kalbėjo ir apie tai, kokie žmonės kontrabandos sistemoje stovi aukščiausiai.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

„Šiuo metu dirbu tiriamosios žurnalistikos skyriuje ir mes esame turbūt didžiausio pasaulyje tiriamosios žurnalistikos centro OCCRP, kuris tiria organizuotą nusikalstamumą ir korupciją, nariai. Galima sakyti, kad pirmieji mokymai, į kuriuos aš važiavau, prasidėjo tokiu sakiniu: „Kiekvienas gatvėje nusipirktas žolės pakelis ar nelegalių cigarečių pakelis, nusėda kur nors Serbijos premjero kišenėje ar dar kažkur kitur“, – kalba D. Pancerovas.

Anot D. Pancerovo, organizuotas nusikalstamumas visada susijęs su korupcija. Šešėliniai pinigai naudojami šešėliniams dalykams. Šešėlinės pajamos keliauja valstybės pareigūnams, tarnautojams, politikams papirkinėti.

„Kaip tiksliai veikia ta sistema – tai jau kitos laidos tema. Tam tikra prasme, labai supaprastinus, aš manau, kad galima sakyti, jog aukščiausiame [kontrabandos] nusikaltimo taške stovi žmonės, tarnaujantys valstybei. Tai nereiškia, kad jie organizuoja [kontrabandą], tai reiškia, kad jie gauna [pinigus]“, – teigia žurnalistas.

Šią „Kultūros teismo“ laidą apie kontrabandą žiūrėkite spalio 27 d. 20:30 val. per LRT KULTŪRĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...