captcha

Jūsų klausimas priimtas

„Dainuoju Lietuvą“ žiūrovus sužavėjo Mios atlikta „Laužo šviesa“

Šeštadienio vakarą LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dainuoju Lietuvą“ dar 10 dainų susirungė kelyje į geriausios lietuviškos dainos olimpą. Į kitą etapą pateko kūriniai „Laužo šviesa“, „Baltas paukštis“ ir „Išgalvotas gyvenimas“.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Bendri rezultatai:

  1. „Laužo šviesa“ – 19 balų;
  2. „Baltas paukštis“ – 17 balų;
  3. „Išgalvotas gyvenimas“ – 16 balų;
  4. „Ūdrio arija“ – 16 balų;
  5. „Tamsus langas“ – 9 balai;
  6. „Žalioj stotelėje“ – 9 balai;
  7. „Sudeginti tiltai“ – 9 balai;
  8. „Pokštas“ – 8 balai;
  9. „Dėl tavęs galiu“ – 5 balai;
  10. „Noriu būti su tavim“ – 2 balai;

Žiūrovų balai:

  1. „Laužo šviesa“ – 10 balų;
  2. „Ūdrio arija“ – 9 balai;
  3. „Išgalvotas gyvenimas“ – 8 balai;
  4. „Baltas paukštis“ – 7 balai;
  5. „Sudeginti tiltai“ – 6 balai;
  6. „Žalioj stotelėje“ – 5 balai;
  7. „Tamsus langas“ – 4 balai;
  8. „Dėl tavęs galiu“ – 3 balai;
  9. „Pokštas“ – 2 balai;
  10. „Noriu būti su tavim“ – 1 balas;

Komisijos balai:

  1. „Baltas paukštis“ – 10 balų;
  2. „Laužo šviesa“ – 9 balai;
  3. „Išgalvotas gyvenimas“ – 8 balai;
  4. „Ūdrio arija“ – 7 balai;
  5. „Pokštas“ – 6 balai;
  6. „Tamsus langas“ – 5 balai;
  7. „Žalioj stotelėje“ – 4 balai;
  8. „Sudeginti tiltai“ – 3 balai;
  9. „Dėl tavęs galiu“ – 2 balai;
  10. „Noriu būti su tavim“ – 1 balas;

Muzikiniame projekte atlikėjams akompanavo Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, vadovaujamas Donato Katkaus kartu su LRT ritmo grupe. Komisijos kėdes užėmė muzikos apžvalgininkas ir LRT OPUS laidų vedėjas Ramūnas Zilnys, etnomuzikologė Zita Kelmickaitė ir kulinarė, LRT TELEVIZIJOS laidos „Beatos virtuvė“ vedėja B. Nicholson.

Pirmasis į sceną lipo atlikėjas Vaidas Baumila ir atliko kūrinį „Dėl tavęs galiu“, kuris yra nepamainomas estrados žvaigždės Kastyčio Kerbedžio repertuare nuo 2005-ųjų.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

B. Nicholson prisipažino, kad ši daina jai visuomet labai patiko, ir ji apsidžiaugė prieš filmavimą ją išvydusi vakaro dainų sąraše. „Ši daina – tokia, kurią norisi dainuoti su draugėmis vakarėlio įkarštyje. Tačiau šiandien, grimerinėje sutikusi V. Baumilą, sužinojau vieną dalyką – visą gyvenimą galvojau, kad tai yra Kastyčio Kerbedžio daina, o pasirodo, kad tai – „Modern Talking“ kūrinio „Cinderella“ vertinys. Ir vis tiek reikia pripažinti, kad kūrinys yra įstrigęs žmonių sąmonėje, tai – tikrų tikriausias hitas“, – kalbėjo televizijos laidų vedėja.

Z. Kelmickaitė fakto, jog daina sukurta ne Lietuvoje, nesureikšmina: „Žmonės kartais galvoja, kad čia skambės tik lietuviškos dainos. Iš tiesų šimtmečiui skirtas projektas ir yra įvairių dainų, kurios buvo ar yra dainuojamos Lietuvoje, kokteilis.“

R. Zilniui šis pasirodymas sukėlė daug prisiminimų. „Akivaizdu, kad V. Baumila labai atsakingai ruošėsi šiam pasirodymui ir iš spintos išsitraukė eurovizinius batus, kurių desperatiškai ieškojome užsienyje prieš pat konkursą, nes ten jis nusivežė visiškai netinkamus savo pasirodymui. O kalbant apie patį kūrinį, mano geras bičiulis Viktoras Diawara, kuris yra ne tik grupės „Skamp“ narys, bet ir vakarėlių didžėjus, man vienąkart beveik verkdamas ketvirtą ryto pasiguodė: „Aš atsivežu muziką į vakarėlį, viskas būna gerai, bet kai visi išgeria kelis kokteilius, prie manęs būtinai prieina bent vienas žmogus, ir paklausia, ar turiu tą gerą Kerbedžio dainą. Ir tada man jos tenka desperatiškai ieškoti internete“. Tai tik yra įrodo, kad ši daina yra didžiulis hitas. Aš nieko prieš, kad žmonės į savo repertuarą įtraukia vertinių, bet nemanau, kad Lietuvos šimtmečio daina gali būti ta, kuri yra sukurta užsienyje“, – tvirtino muzikos apžvalgininkas.

Bjelle atliko dainą „Baltas paukštis“, tai – jau ne pirmasis Vytauto Kernagio kūrinys, skambantis šiame projekte.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

„Susimąsčiau, kad vien su V. Kernagio kurtomis dainomis būtų galima nufilmuoti atskirą laidą, nes jų yra tiek daug gražių. V. Kernagis yra parašęs daugybę kūrinių, kuriuos žino visi, tačiau ši daina yra neapčiuopiamai ypatinga. Ji savyje talpina liūdesį ir viltį, o šiuos dalykus supinti viename kūrinyje – didelis talentas“, – tikino R. Zilnys.

Jam antrino ir B. Nicholson, sakydama, jog klausant šios dainos neįmanoma nesijaudinti. „Šis kūrinys man pirmiausiai asocijuojasi su viltimi. Tai mus turėtų vesti į priekį. Šis projektas ir yra apie tokias dainas, kurios mus gali įkvėpti“, – įsitikinusi žinoma moteris.

Jauną atlikėją netrukus pakeitė scenos vilkai – Kęstutis Jablonskis drauge su Irena Starošaite atliko dainą „Noriu būti su tavim“, kuri kadaise skambėdavo Žilvino Žvagulio klube „Muzikinis angaras“.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

B. Nicholson tikino, jog jai ši daina visų pirma primena Lietuvos pajūrį ir koncertus vasarą. „Ir tikrai primena „Muzikinį angarą“, į kurį aš eidavau kaip jauna žurnalistė kalbinti žvaigždžių ir imti trumpučių interviu“, – dalijosi kulinarė.

Z. Kelmickaitė teigė, jog ši daina yra anų laikų diskotekų kūrinys ir ji neįsivaizduojanti, kaip jį priimtų šiuolaikinis jaunimas. Su jos nuomone nesutiko R. Zilnys: „Manau, kad šis kūrinys yra už žanro ribų, jo klausytis gali visi. O apie „Muzikinį angarą“, mano galva, reikėtų susukti kokį dokumentinį filmą. Jei to klubo sienos būtų gyvos, jos galėtų papasakoti tokių dalykų, apie kuriuos dainininkai tikrai nenorėtų, kad būtų papasakota. Tai buvo toks stiprus traukos centras.“

„2 Donatai“ pasirodė su Stasio Povilaičio kūriniu „Sudeginti tiltai“.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

„Man, kaip žurnalistui, S. Povilaitis buvo labai ryškus pašnekovas, nes jis kiekvieno interviu metu pasakydavo kažkokią frazę, apie kurią paskui galvodavau ar iš jos pasijuokdavau dar ilgą laiką. Apie „Sudegintus tiltus“ mes nekalbėjome, bet esame aptarę kitą jo hitą – „Švieski man vėl“. S. Povilaitis man sakė, kad buvo labai laimingas turėdamas šią dainą, nes būtent dėl jos elektros tinklų kompanija jį kviesdavo bent kelis kartus per metus. Esu tikras, kad kelininkai jo su „Sudegintais tiltais“ nekviesdavo. Apskritai, tą dainą aštuntame dešimtmetyje įrašė vienas italų ansamblis, kurio pavadinimo dabar niekas neatsimena, o dainos vertimą į lietuvių kalbą žino visi lietuviai“, – tikino muzikos apžvalgininkas.

A. Mamontovo kūrinį „Laužo šviesa“ pirmadienio vakarą sudainavo Mia. Kitoks dainos atlikimas labai patiko B. Nicholson. „Daina – legendinė, visi ją žino mintinai. Man patiko, kaip ją sudainavo Mia, nors mes visi tarsi esame įsitikinę, kad ją gerai atlikti gali tik Andrius. Manau, kad Mios atliekama ši daina būtų puikiai suskambėjusi ir „Eurovizijoje“, – svarstė komisijos narė.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

R. Zilnys patikino, kad į „Euroviziją“ su šia daina jau vėloka, nes sukurta ji prieš trisdešimt metų, be to, trunka net aštuonias minutes. Muzikos apžvalgininkas prisiminė ir šios dainos kūrimo istoriją.

„Kai parašė šią dainą, A. Mamontovas galvojo, kad ji yra niekuo neypatinga, ir padėjo ją į stalčių, manydamas, kad neverta jos įrašinėti. Puikiai suprantu, kodėl šįvakar Andrius neatvyko atlikti šios dainos. Jis man yra sakęs, kad kai jam sukaks 80 metų, ir turės jėgų tik 7 dainų koncertui, tuomet jis gros pačias pačiausias savo dainas, o kadangi žiūrovai bus panašaus amžiaus, jiems tas koncertas atrodys įprastos trukmės. O jei rimtai, manau, ši daina paliko labai ryškų pėdsaką Lietuvos popmuzikos istorijoje – ji yra priežastis, dėl kurios labai daug Lietuvos atlikėjų kuria liūdnas dainas žiūrėdami sau į batus“, – pastebėjimais dalijosi muzikos žurnalistas.

„Anties“ dainą „Pokštas“, gimusią visai ne tarp Vilniaus ir Kauno, o tarp Varšuvos bokštų, kur tuo metu grupė įrašinėjo antrąjį savo albumą, pirmadienio vakarą atliko Vidas Bareikis.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

B. Nicholson aktorius priminė patį Algirdą Kaušpėdą. „Jūs turite vieną bendrą vardiklį – polinkį pokštaujant kalbėti apie rimtus dalykus. Vido atlikimas buvo tiesiai į taikinį“, – pastebėjo televizijos laidų vedėja.

R. Zilnio manymu, tai yra vienas lengviausio turinio „Anties“ kūrinių. „Mano akimis, A. Kaušpėdas labai protingai padarė į vieną dainą sudėdamas Vilnių ir Kauną, kurie mėgsta pasipešti tai dėl krepšinio, tai dar dėl ko nors, o ši daina yra smagi ir mėgstama abiejų miestų gyventojų“, – pažymėjo muzikos apžvalgininkas.

 „Ūdrio ariją“ iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“, sukurtos 1955 m., atliko Eugenijus Chrebtovas.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

„Užjaučiu televizijos žiūrovus, nežinau, ką daryti, nes visos dainos yra viena už kitą gražesnės. Ši turbūt yra sunkiausia savo turiniu. Ir kaip ji gali nenueiti iki finalo, kai dainuojama apie pasiryžimą, mūsų tautos šlovę, tvirtą charakterį. Tai – tikrai ta daina, kuriai galima dėti etiketę „Dainuoju Lietuvą“, – tikino B. Nicholson.

Jai pritarė Z. Kelmickaitė, sakydama, kad „Ūdrio arija“ yra išskirtinis reiškinys Lietuvos muzikoje: „Kur bepasisuktumėte, į kurį Lietuvos kampą pažvelgtumėte, net ir tie žmonės, kurie niekuomet nebuvo operos ir baleto teatre, galėtų padainuoti bent šios dainos posmą ir pademonstruoti savo balsą, kartais net ir užstalėje. Ji tapo neatskiriama tradicinės mūsų didybės, lietuviškos kovos ženklu.“

R. Zilnio manymu, būtent herojiškumas, jaučiamas šioje dainoje, yra aktualus šio meto Lietuvoje. „Bet šiam kūriniui yra laikas ir vieta. Nesuprantu, kodėl kartais jis dainuojamas užstalėje, man tai labai nepatinka“, – tvirtino muzikos apžvalgininkas.

Alvydas Lukoševičius-Obuolys savo repertuare turėjo dainą „Tamsus langas“. Ją pirmadienio vakarą atliko dainininkė Monique.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

B. Nicholson teigimu, jai ši daina priminė vaikystę ir savaitgalio vakarus. Panašias asociacijas kūrinys sukėlė ir R. Zilniui.

„Turėjau šios dainos įrašą, bet gavau jį labai keistomis aplinkybėmis. Tais laikais, kai augau, klestėjo kioskeliai, prekiaujantys nelegaliais muzikos įrašais. Ir buvo tokia keista nerašyta taisyklė – šias kasetes įrašinėdavę žmonės kokios nors grupės muzika užpildydavo kokias 40 minučių, o likusias kelias minutes įrašydavo dvi – tris atsitiktines dainas. Viename tokių kioskelių buvau įsigijęs „Rondo“ kasetę, ir, nuskambėjus grupės kūriniams, pasigirsdavo ši daina. Visą vaikystę taip jos ir praklausiau, net nežinodamas, kas ją iš tiesų atlieka“, – tikino muzikos apžvalgininkas.

Mikalojaus Noviko sukurtą dainą „Žalioj stotelėje“ atliko Rafailo Karpio ir Vaidos Genytės duetas.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

B. Nicholson teigimu, šįvakar kūrinys suskambėjo naujai. „Daina kupina tikro optimizmo. Dabar ji aktuali – visos tos žalios idėjos: daugiau stotelių, mažiau automobilių, daugiau dviračių... Tokiame kontekste ji skamba visai naujai“, – juokavo žurnalistė.

Kulinarės mintį tęsė Z. Kelmickaitė: „Man V. Genytė ir R. Karpis šiandien priminė Vabaliukų kaimo bibliotekininkę ir moksliuką, važiuojančius į Vilnių ar Kauną studijuoti. Tai – kelionė iš kaimo į miestą.“

Humoro nestokojo ir R. Zilnys: „Suprantu, kodėl Z. Kelmickaitei ši daina yra tokia artima – nes ji pradinėje mokykloje, ko gero, jos autorių Mikalojų Noviką mokė groti pianinu.“

Su grupės „Hiperbolė“ daina „Išgalvotas gyvenimas“ į sceną lipo „Baltasis kiras“. 


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

B. Nicholson dainos skambesy ir sceninėje elgsenoje atrado sąsajų tarp „Hiperbolės“ grandų ir jaunojo atlikėjo. Su jos mintimi visiškai nesutiko R. Zilnys. „Tai, kad „Hiperbolės“ kūrinį atlieka „Baltasis kiras“ – labai netikėtas sprendimas, mano galva, tarp šių grupių nėra nieko bendra, tačiau tuo šis projektas ir žavus, kad sugeba apjungti tokius skirtingus dalykus. O daina – visiška klasika. Esu sau davęs pažadą, kad kiekvieną kartą, kai mane pakvies į šį projektą, ir laidoje skambės šios grupės daina, viešai „Hiperbolei“ priminsiu, kad arenos jų laukia, net jei bilietas kainuotų šimtą eurų, visi norintys į koncertus netilptų“, – tvirtino muzikos apžvalgininkas.

„Dainuoju Lietuvą“ – šeštadieniais 21 val. per LRT TELEVIZIJĄ!

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...