captcha

Jūsų klausimas priimtas

Psichologė: ar miesto bendruomenės tolerantiškesnės šiandieninėms veronikoms?

Naujoje LRT KULTŪROS laidoje „Kultūros teismas“ nagrinėta Antano Vienuolio „Paskenduolė“ – kūrinys, kuriame, neatlaikiusi visuomenės spaudimo, nusižudė nėščia, netekėjusi mergina. Kaip sako psichologė Vaiva Klimaitė, tema aktuali net ir šių laikų visuomenėje – jaunos, nesantuokinių vaikų besilaukiančios merginos vis dar diskriminuojamos ir laikomos pasileidusiomis, o tai, pasak specialistės, gali turėti dramatiškų pasekmių.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

„Kultūros teisme“ paliesta itin aktuali tema Lietuvoje – savižudybės. Į klausimą, kas jaunus žmones paskatina priimti tokį drastišką sprendimą, bandyta atsakyti pasitelkiant A. Vienuolio kūrinį „Paskenduolė“. Jame pasakojama, kad jauna moteris Veronika nusiskandino besilaukdama nesantuokinio vaiko, atstumta savo kaimo bendruomenės ir nerasdama net artimiausių žmonių paguodos. Kaltinamasis – jos tėvas (akt. Rimantas Bagdzevičius), sukurstęs savo dukrą ir žiauriu elgesiu paskatinęs savižudybei.

Prieš priimdama sprendimą, „Kultūros teismo“ teisėja, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto profesorė Snieguolė Matulienė išgirdo liudytojų ir tarėjų nuomones. Į teisiamąjį posėdį atvyko kaltintojas Tomas Girdenis, kaltinamojo advokatas Mindaugas Kukaitis, liudytojai – savižudybių prevencijos biuro skyriaus vedėjas Marius Strička ir psichologė Vaiva Klimaitė. Teisme dalyvavo ir du tarėjai – Raimundas Lopata ir Zita Kelmickaitė.

Kaltinamasis turėjo ne tik atsakyti į klausimus, ar gailisi smurtavęs prieš dukrą, bet ir buvo paprašytas prisiminti, kaip jį patį auklėjo tėvai. Ar smurtinis Veronikos tėvo elgesys galėjo paskatinti jo dukrą nusižudyti, pirmoji ėmėsi svarstyti Z. Kelmickaitė.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

„Paskutinis lašas visada yra labai svarbus. Eina pas kunigą, atlieka išpažintį, ieško palengvėjimo, patarimo, jo negauna, tuomet laukia pokalbio su tėvu, užtarimo neranda ir pas jį. Tuo laiku ji buvo viso kaimo pasityčiojimo objektas. Jei bent tėvas būtų pasakęs – gėda baisi, bet aš su ta gėda susitaikysiu, rezultatai galėjo būti kitokie. Jei šiandien į viešumą galime nešti viską, anksčiau tai buvo neįsivaizduojama“, – svarsto LRT TELEVIZIJOS laidų vedėja.

Tarėjas R. Lopata atkreipia dėmesį, jog to meto Lietuvoje psichologinės pagalbos nebuvo – toks vaidmuo tarsi buvo priskirtas Bažnyčiai, o smurtas buvo toleruojamas.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Jo žodžius patvirtino ir „Kultūros teisme“ liudijusi psichologė V. Klimaitė: „Manau, tokioje aplinkoje daug kas gali vesti prie savižudybės. Visos patirtos patyčios, smurtas, sudėtingas pačios Veronikos gyvenimas – ji kreipėsi pagalbos, tačiau jos negavo.“

Anot psichologės, ji pati net ir šiandieninėje Lietuvoje sulaukia kreipimųsi iš panašią situaciją išgyvenančių merginų. „Dirbu savižudybių prevencijos skyriuje ir visi mano pacientai turi minčių apie savižudybę. Į mane kreipiasi ir nepilnametės pastojusios merginos. Jas kamuoja baimė, kaip į jų neplanuotą nėštumą žiūrės tėvai, visuomenė, kaip jos finansiškai išsivers, nes dar neturi išsilavinimo ir darbo.“

Tarėjos Z. Kelmickaitės paklausta, ar tikrai šiuolaikinės merginos dar jaučia tokią baimę, kaip Veronika, psichologė tvirtina, jog daug kas priklauso nuo bendruomenės, kurioje gyvena mergina.

„Visuomenė yra labai įvairi. Esame viena Lietuva, bet šalyje yra daug bendruomenių, socialinių sluoksnių, ir tikrai ne visuose juose yra supratimo ir palaikymo. Ar miesto bendruomenės tolerantiškesnės šiandieninėms veronikoms? Į tokį klausimą gali atsakyti skaičiai: dažniau nusižudo kaimo, o ne miesto gyventojai“, – pasakoja psichologė.

V. Klimaitė įsitikinusi, kad jaunoms merginoms, besilaukiančioms nesantuokinių vaikų, vis dar svarbu, ką pasakys visuomenė – vis dar gajus nėščių nepilnamečių diskriminavimas, jos laikomos pasileidusiomis.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Anot specialistės, jauną žmogų prie savižudybės paprastai priveda neviltis. „Pakelti ranką prieš save skatina įkliuvimo, spąstų jausmas. Žmogus nežino, kaip jį priims, juk daug kas priklauso nuo išorinių veiksnių. Žmogui nekyla minčių apie savižudybę, jei jis visuomenėje jaučiasi gerai. Ir tam, kad jis priimtų tokį sprendimą, reikia patirti ne vieną tokią situaciją“, – tvirtina V. Klimaitė.

Psichologė svarsto, jog laiku gavusi psichologo patarimą, Veronika galbūt nebūtų pasielgusi taip drastiškai: „Žmogui, kuris ieško pagalbos (panašu, kad Veronika taip ir darė), toks patarimas būtų buvęs labai naudingas. Ir vis dėlto, tvirtinti, jog dėl to ji būtų pakeitusi sprendimą, negalima.“

Specialistės teigimu, žmogaus elgesyje ir pasisakymuose galima atrasti ženklų, rodančių, jog jis galvoja apie pasitraukimą iš gyvenimo.

„Kreipimasis pagalbos ir noras kalbėtis apie tai, ką išgyvena, yra stiprus pagalbos šauksmas, taip veikia žmogaus savisauga. Apie svarstymą nusižudyti galima nuspėti iš pasakymų apie mirtį, iš pasikeitusio elgesio, emocinės savijautos. Pagalbos ieškojimas – vienas iš ženklų. Ir kai žmogus prašo tokios pagalbos, jam svarbu išgirsti, jog kartu susitvarkysite su situacija, išspręsite ją kartu, – tai leidžia žmogui pajusti, kad jis nėra vienas“, – atkreipia dėmesį V. Klimaitė.

Specialistė pažymi, jog šioje situacijoje Veronikos tėvą galima kaltinti žiauriu ir nesupratingu elgesiu, bet kad būtent šie veiksniai nulėmė kūrinio herojės savižudybę, teigti negalima.

Valstybinio visuomenės sveikatos centro Savižudybių prevencijos biuro vadovas M. Strička atkreipia dėmesį, jog 2016 m. nusižudė daugiau nei 820 žmonių, ir ši problema yra labiausiai paplitusi tarp vidutinio amžiaus vyrų – jie pakelti prieš save ranką yra linkę šešis kartus dažniau, nei moterys.

„Smurtas artimoje aplinkoje yra vienas iš svarbių rizikos veiksnių. Šioje srityje dirbantys ekspertai visuomet pabrėžia, kad savižudybę lemia ne viena priežastis, o jų kompleksas. Svarbu kalbėti apie apsaugančius veiksnius, kurių trūko Veronikos aplinkoje.

Veronikos jokiu būdu negalima pavadinti silpnu žmogumi, nes toje aplinkoje, kuri aprašyta, bet kam būtų sunku gyventi. Apsaugančių veiksnių ten nebuvo. Pati Veronika sukėlė sau lūkesčių eidama pas kleboną išpažinties ir laukdama pokalbio su tėčiu. Gyvename smerkiančioje visuomenėje, kur bendruomenė bijo įsiklausyti į kitą žmogų ir jam padėti“, – svarsto M. Strička.

V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Savižudybių prevencijos biuro vadovą šiame kūrinyje labiausiai sukrėtė epizodas, kai visi kaimo žmonės laukė ateinant Veronikos tėčio į kiemą, jame vos tilpo visi besidomintys. Ir ten jie ėjo vedami smalsumo ir žinodami, kad tai baigsis smurtu. „Todėl iš tiesų sunku teisti prieš dukrą ranką pakėlusį tėvą, kuris gyvena tokioje visuomenėje, kur smurtas yra toleruojamas. Tas skatinimas yra gajus ir dabartinėje mūsų visuomenėje“, – kalba specialistas.

M. Strička atkreipia dėmesį, kad kūrinyje vaizduojami įvykiai rodo, jog prieš šimtą metų smurtas kai kuriais atvejais buvo laikomas auklėjimo priemone. Su tokiomis situacijomis susiduriama ir šiuolaikinėje visuomenėje.

„Pusę metų Lietuvoje vyksta tyrimas dėl mirtinai sumušto keturmečio. Eigoje buvo formuluojama mintis, jog suduoti vaikui ar apipilti jį šaltu vandeniu yra ne smurtas, o auklėjamoji priemonė. Dėl to Seimas ėmėsi ryžtingų veiksmų ir šiuo metu yra tvirtinamas vaiko nemušimo įstatymas. Žengiame pirmuosius žingsnius į visuomenę be smurto, bet matome, kad net ir po šimto metų, smurto artimoje aplinkoje problema yra opi“, – pažymi Savižudybių prevencijos biuro vadovas.

Specialisto manymu, galimybių gauti pagalbą Veronikai buvo labai mažai. „Ši visuomenė nuo senosios skiriasi bent jau tuo, kad turime susikūrę ar kuriame tam tikrus pagalbos mechanizmus. Siekiame, kad žmogui, išgyvenančiam emocinę krizę, pagalba būtų suteikta. Idealiu atveju pagalba jam turėtų būti pasiūlyta dar prieš jam pačiam paprašant. Tikimybė išgyventi išauga, kai žmogui suteikiama bet kokia emocinė parama“, – tvirtina M. Strička.

Pagalbos telefonai:
Psichologinės pagalbos tarnyba Telefono numeris Darbo laikas
Jaunimo linija Budi savanoriai konsultantai 8 800 28888 I-VII, visą parą
Vaikų linija Budi savanoriai konsultantai, profesionalai 116 111 I-VII, 11:00 - 21:00
Linija Doverija (rusų kalba paaugliams ir jaunimui) Emocinę paramą teikia: savanoriai moksleiviai 8 800 77277 II–VI, 16.00 - 20.00
Pagalbos moterims linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai 8 800 66366 I-VII, visą parą
Vilties linija Pagalbą teikia: savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai 116 123 I-VII, visą parą
Krizių įveikimo centras Konsultacijos teikiamos per Skype arba atvykus į Krizių įveikimo centrą (Antakalnio g. 97, Vilnius, http://www.krizesiveikimas.lt) 8 640 51555 I-V 16.00–20.00, VI 12.00–16.00
Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų.
Emocinė parama internetu
„Vaikų linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.vaikulinija.lt Atsako per 2-3 darbo dienas
„Jaunimo linija“ Registruotis ir rašyti svetainėje: http://www.jaunimolinija.lt/laiskai Atsako per 2 darbo dienas
„Vilties linija“ Rašyti svetainėje: http://paklausk.kpsc.lt/contact.php arba vilties.linija@gmail.com Atsako per 3 darbo dienas
„Pagalbos moterims linija“ Rašyti el. paštu: pagalba@moteriai.lt Atsako per 3 darbo dienas
Psichologinės konsultacijos Rašyti el. paštu: psyvirtual@psyvirtual.lt.Daugiau informacijos svetainėje: http://www.psyvirtual.lt Atsako per 2 darbo dienas
Pagalba nusižudžiusių artimiesiems Rašyti el. paštu: laukiam@artimiems.lt Atsako per 2-3 darbo dienas
Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Darbo laikas: I, III, V 16.00–20.00 Visa papildoma informacija – puslapyje www.klausau.lt Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64.

 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close