captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Kada vartotini žodžiai „algoritmas“ ir „naratyvas“?

Kiekvienas mokslas turi savo terminiją, su kuria nesusipažinusiems nebūtina jos suprasti. Bet į šnekamąją kalbą kaišioti tarptautinius žodžius, kurių reikšmės iki galo gali ir nesuprasti, tikslo nėra. Taip sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Lietuvių kalbos katedros docentas Antanas Smetona.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

LRT RADIJO klausytoja domisi tarptautinių žodžių vartojimu. „Norėčiau sužinoti, ką reiškia žodis „algoritmas“. Pastebėjau, kad kai darbą pradėjo nauja valdžia, kažkuris jos atstovas kalbėdamas nuolat ėmė vartoti žodį „algoritmai“ ir šis pasileido į mases. Dabar jau daug valdžios žmonių nuolat kartoja šį žodį. Taip pat norėčiau sužinoti, kada vartotinas žodis „naratyvas“ ir kokia jo reikšmė“, – teiraujasi moteris.

Kalbininko A. Smetonos teigimu, abu šie žodžiai yra tarptautiniai, be to, dažnai vartojami mokslinėje kalboje, tad natūralu, kad yra ne visiems suprantami.

„Algoritmas – tarptautinis žodis lietuvių kalboje, kuris reiškia tam tikrą veiksmų seką, kurią reikia atlikti norint pasiekti tam tikrą rezultatą. Pavyzdžiui, kiaušinio virimo algoritmas: imi puodą, pripili vandens, dedi ant viryklės, sudedi kiaušinius, užverdi ir t. t. Tai – pats paprasčiausias pavyzdys iš gyvenimo. Tačiau dažniausiai „algoritmas“ vartojamas informatikoje, matematikoje.

Taigi, klausytoja teisingai atkreipė dėmesį: mokslo, programavimo kalboje tai yra viena iš kertinių sąvokų, tegul ją ir vartoja mokslininkai ar programuotojai, kurie žino, kaip tai reikia daryti. O šnekamojoje kalboje paprastai yra geriau jų vengti. Įsivaizduokime situaciją: „mama sūnui sako – išvirk kiaušinių. Jei nežinai, kaip, štai tau kiaušinio virimo algoritmas“. Juk tai nesąmonė! Paprastai sakoma: kiaušiniai verdami taip ir taip. Tad buityje vargu, ar mums reikia to algoritmo. Tai – paprasčiausia veiksmų seka“, – įsitikinęs A. Smetona.

Anot jo, „naratyvas“ – taip pat tarptautinis žodis, dažniau vartojamas mokslininkų ir reiškiantis paprasčiausią pasakojimą. „Kodėl mokslininkai taip šneka, negaliu pasakyti – gal, mano, mandriau pašnekėję, protingesni atrodys. Kita vertus, kiekvienas mokslas turi savo terminiją, su kuria nesusipažinusiems nebūtina visa tai suprasti. Bet į šnekamąją kalbą kaišioti tarptautinius žodžius, kurių reikšmės iki galo gali ir nesuprasti, tikslo nėra. Atkreiptinas dėmesys, kad tarptautiniai žodžiai, mokslo terminai nebūtinai vienoje kalboje turi tas pačias reikšmes, kaip ir kitoje. Todėl paaiškinu: naratyvas yra pasakojimas, šį žodį ir vartokime“, – pataria kalbininkas.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Klausiate – atsakome

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...