captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Siaurusevičius: tai turėtų būti vienas įsimintiniausių LRT sezonų

„Esminis dalykas yra tai, kad mums teko garbė, o kartu ir didelė atsakomybė gyventi ir dirbti laiku, kai minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį“, – sako Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius kalbėdamas apie nuo rugpjūčio 28-osios prasidėsiantį naująjį sezoną. Jo teigimu, viena iš svarbiausių šio sezono užduočių – prisiminti šaliai svarbiausius istorinius momentus. Tai padaryti žiūrovams padės daugybė išskirtinių projektų.
Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.
Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.

– Naująjį LRT sezoną pristatančiame klipe sakoma, kad šimtmečiais, smalsumo vedami, kuriame asmeninę legendą ir gyvenimo nuotykį – kokia bus LRT naujojo sezono legenda, prasidėsianti jau nuo rugpjūčio 28-osios?

– Esminis dalykas yra tai, kad mums teko garbė, o tuo pačiu ir didelė atsakomybė gyventi ir dirbti laiku, kai minėsime Lietuvos valstybės atkūrimo 100-metį. Tai formuoja visas būsimo LRT sezono užduotis. 100-metis nėra tik viena diena – Vasario 16-oji. Tai – procesas. Per 100 metų įvyko labai daug. Deja, tame laike daug tragiškų įvykių.

Savo programa, o taip pat pasitelkdami ir lietuvišką istorinę dokumentiką, taip pat vaidybinį kiną ir daugelį kitų premjerinių projektų, sukurtų šiam sezonui, bandysime, ypač jaunajai kartai, priminti esminius istorinius momentus. Žinoma, tai nebus vien tragiški prisiminimai, mėginsime su optimizmu žvelgti į ateitį.

XXI a. Lietuva susiduria su įvairiais iššūkiais. Visų pirma – emigracija, kuriai sustabdyti sprendimas vis nerandamas. Keliame sau tikslą, kad, bet kurioje šalyje įsijungęs Lietuvos radiją ir televiziją, lietuvis galėtų prisiliesti prie Lietuvos.

Istoriniai kataklizmai dabartinių įvykių fone vėl tapo aktualūs. Turiu galvoje tai, kas dedasi ne taip toli, mūsų regione. Norime priminti mūsų garbingą praeitį ir visgi parodyti, kad Lietuva yra moderni XXI a. valstybė. Nepaisant to, kad gal ir ne iki galo tai įvertiname.

Be Vasario 16-osios nebūtų tokios Lietuvos, kokia ji yra dabar. Gal nebūtų kalbama lietuvių kalba. Nors nuo šios datos praėjo jau 100 metų, ji labai svarbi mums, gyvenantiems šiandien. Ši data iš esmės sukūrė modernios Lietuvos pagrindus. Mes pasistengsime tai priminti eteryje ir atskleisti šio svarbaus momento reikšmę. O kaip pasiseks, tegul įvertina žiūrovai.

Naująjį sezoną pristatantis klipas

– 2018-ųjų Vasario 16-ąją, ypatingą progą, kartu su LRT turbūt švęsime visus metus?

– Mūsų programoje jau yra akcentai, kurie stiprės artėjant Vasario 16-ajai. Mes tikrai neapsiribosime, ir 100-metis nesibaigs 2018-ųjų Vasario 16-ąją. Ši diena yra atspirties taškas ir, manau, mes tęsime šią temą ir toliau. Visuose LRT televizijos kanaluose ir įvairiose radijo laidose mes bandysime šį laikotarpį apžvelgti. Žinoma, norėsime, kad šventė nebūtų liūdna, todėl ir daug dainuosime. Galvojame, kad net ir „Eurovizijoje“ galėtų būti 100-mečiui skirtų akcentų.

– Artėjant Lietuvos Valstybės atkūrimo 100-mečiui, Jūsų nuomone, koks yra LRT indėlis į Lietuvos valstybingumą?

– Jis labai įvairus. LRT tik 8 metais jaunesnė už Lietuvos valstybę. Įvairiais periodais buvo visaip. Buvo techninės pažangos rodiklis, kai prabilo radijas. Po to – televizijos atsiradimas. Žinoma, visi kataklizmai, kurie palietė Lietuvą, neišvengiamai palietė ir LRT. Reikėjo atidirbti ir okupacinėje valdžioje. Buvo daugelis momentų tiek tolimoje praeityje, tiek toje, kurią mes dar atsimename. Aš manau, kad 1991-ųjų Sausio 13-ąją LRT ir jos darbuotojai įrašė vieną garbingiausių puslapių į Lietuvos istoriją per šį 100 metų. Visų pirma dėl to, kad nepasidavė, neišdavė. Mes esame vienas iš nedaugelio transliuotojų, o gal ir vienintelis bent jau Europos Sąjungoje, kuriems buvo karine jėga nutrauktos transliacijos ir užimti televizijos ir radijo pastatai.

Laisvėdama Lietuva laisvino LRT. O laisvėdama LRT kartu laisvino ir Lietuvą. Omenyje turiu įvykius po 1988-ųjų.

Po 1991-ųjų beveik viską, kas svarbiausia vyko Lietuvos istorijoje, transliavome, dažniausiai netgi tiesiogiai. Manau, kad LRT vaidmuo yra didžiulis. Visų pirma televizijos ir radijo užėmimą mes transliavome tiesiogiai. Prieš tai ir po to buvo ir džiaugsmingesnių dalykų – tai ir Sąjūdžio steigiamasis suvažiavimas, vėliau Nepriklausomybės atkūrimo paskelbimas, narystė NATO, Europos Sąjungoje.

Visi darbuotojai stengėsi ir stengiasi būti Lietuvos visuomeninio transliuotojo dalimi. Iš naujosios istorijos savo archyve beveik viską turime – viską parodėme ir pakalbinome. Čia turbūt yra didysis uždavinys ir didysis pasiekimas. Mūsų žiūrovų ir klausytojų padaugėja, kai vyksta koks nors svarbus istorinis įvykis. Tai rodo ir apklausos, žmonių pasitikėjimas. Lietuvoje 8 iš 10 žmonių pasitiki LRT. Tai garbingiausias mūsų darbo įvertinimas. Žinoma, ir didžiulė atsakomybė, kaip toliau pateisinti šį pasitikėjimą.

– Ko Jūs labiausiai laukiate naujajame sezone?

– Laukiu, kad visiems projektams pasisektų. Manau, kad tai gali būti vienas įdomesnių sezonų. Labiausiai noriu, kad pasisektų mūsų laidų kūrėjams ir žurnalistams. Nuo jų priklauso labai daug, o jie, kaip ir visi žmonės, nuo nesėkmių neapsaugoti. Noriu tikėti, kad pasiseks ir kad tai bus vienas įsimintiniausių mūsų sezonų.

Iš 100 metų perspektyvos pažvelgsime į daugelį įvykių. Naujajame sezone negalėčiau išskirti kažko vieno, nes ši svarbi data bus prisimenama daugelyje mūsų projektų, netgi ir tuose, kurie galbūt nebus tiesiogiai susiję su istorija, kurie kalba apie dabartį.

– Kokį jausmą Jums sukelia ir kokią nuotaiką atneša naujas sezonas?

– Tai visada yra įvykis ir iššūkis. Niekada nežinai, ar atspėsi žmonių lūkesčius, ar pataikysi į tai, ką jie norėtų matyti per visuomeninę televiziją. Tai visada yra šuolis į nežinomybę. Prasidėjus sezonui, matome, jeigu kažką reikia koreguoti, išlenda klaidos. Kadangi šiam sezonui ruoštis pradėjome pakankamai anksti, dabar ramiau laukiame ir jo pradžios. Šiaip jau, žinoma, sezono pradžia ir pabaiga yra labai sąlyginės, tai labiau susitarimo reikalas. Mums sezonas nesibaigia, kadangi ir vasarą dirbame intensyviai. Šiemet daugiau laidų neatostogavo, taip pat vasarą vyko labai daug transliacijų. Sezonas yra ištisus metus ir visą parą.

– Žiniasklaidos turinys daug atskleidžia apie tai, koks yra žmogus, kokių naujienų jis ieško. Koks yra LRT žiūrovas, klausytojas, skaitytojas?

– Aš manau, kad tai didžia dalimi yra Lietuvos pilietis, pilietiškas žmogus. LRT yra skirta piliečiui. Žmogui, besirūpinančiam savo ir šalies gyvenimu, savo vaikų ateitimi. Visų pirma mes orientuojamės į pilietį.

– Netrukus įvyks LRT naujojo sezono atidarymo šventė. Kokio reginio gali tikėtis žiūrovai?

– Tai bus pranešimas, skirtas atkreipti žiūrovų dėmesį į mūsų programą, naujienas. Šventė labai greitai baigiasi, o kasdienybė – ilgesnė, sunkesnė, ją reikia tinkamai išgyventi. Tai turbūt didžiausi iššūkiai, o šventė skirta priminti žiūrovams, kad mes jau pradedame.


Daugiau apie naujojo sezono projektus:

„Nacionalinė ekspedicija“ 3-iasis sezonas

Būsimajame sezone žiūrovai galės stebėti ir naujausius „Nacionalinės ekspedicijos“ įspūdžius. Šią vasarą daugiau nei 10 „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvių leidosi į pažinimo kelionę Vyslos upe. Maršrutas Vysla – neatsitiktinis – Lenkijos seimas šiuos metus yra paskelbęs Vyslos metais, taip skatinama istorinė laivininkystė, tvarkomi upės krantai. 

„Nacionalinės ekspedicijos“ maršrutas baigėsi Gdanske, laivui „Vytautas Didysis“ įplaukiant į Baltijos jūrą.

Nacionalinė ekspedicija. Trečias sezonas

LRT dokumentikos projektas „Gimę tą pačią dieną”

Trys žmonės gimė tais pačiais metais, tą patį mėnesį, tą pačią dieną toje pačioje šalyje, bet jų gyvenimai pasisuko skirtingomis linkmėmis. Vienas iš jų tapo valstybės vadovu, o kiti du kuria savo paprastus gyvenimus, tačiau su nepaprastomis istorijomis.

„Mano mėgstamiausias patiekalas buvo juoda duona, aptepta sviestu ir apibarstyta cukrumi. Tačiau tėtis, žinodamas, jog išėjusi į kiemą aš šį gardėsį tiesiog išdalinsiu, visuomet tepdavo dvi riekes – vieną dalyboms, kitą man“, – prisiminimais apie vaikystę dalijasi Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ji augo nepriteklių kamuojamoje šeimoje, tačiau tai tik dar labiau užgrūdino būsimą politikę.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė, architektas Algirdas Kaušpėdas, rašytoja Rūta Vanagaitė, parolimpinis čempionas Mindaugas Bilius, renginių organizatorius Jogaila Morkūnas – tai tik dalis žmonių, su kurių asmeninėmis istorijomis LRT žiūrovai galės susipažinti jau netrukus naujajame atkurtos Lietuvos 100-mečiui skirtame LRT sezone.

„Gimę tą pačią dieną”

Daugiaserijinis filmas „Laisvės kaina. Partizanai“

Didelio žiūrovų dėmesio susilaukusio istorinio vaidybinio daugiaserijinio filmo „Laisvės kaina. Savanoriai“ kūrybinė komanda jau kuris laikas intensyviai dirba filmavimo aikštelėje ir kuria tęsinį, skirtą okupacijos ir rezistencijos laikotarpiui. Filmas vadinsis „Laisvės kaina. Partizanai“. Išskirtinio projekto antroji dalis pasakos apie bene tamsiausią Lietuvos istorijos laikotarpį, XX a. vidurį. Dvylikos dalių filme žiūrovams bus priminti skaudūs istoriniai įvykiai, tarp kurių – žydų holokaustas. 

Laisvės kaina. Partizanai

Dokumentinių laidų ciklas „Šiandien prieš 100 metų“

Naujausiame LRT sezone žadami išskirtiniai projektai, skirti prisiminti Lietuvos istoriją. Vieną jų, dokumentinių laidų ciklą „Šiandien prieš 100 metų“ ves Vasario 16-osios akto originalą atradęs profesorius Liudas Mažylis. Kiekvieną mėnesį nuo naujojo LRT sezono pradžios iki vasario per LRT minėsime svarbų valstybei įvykį. Spalio 18-ąją bus parodytas pirmasis dokumentinis filmas apie nedaug visuomenei žinomą Antrąją lietuvių konferenciją Stokholme. Šią dieną neutralios valstybės – Švedijos – sostinėje į konferenciją susirinko lietuvių  atstovai ir priėmė reikšmingus Lietuvai nutarimus.

Liudas Mažylis. LRT nuotr.

Dokumentinė apybraiža „Mes nugalėjome“

Artėjančiame LRT sezone pasirodys dokumentinė apybraiža „Mes nugalėjome“. Jos autorius, istorikas Virginijus Savukynas prie projekto kviečia prisidėti ir LRT žiūrovus.

„Kitais metais bus 30 metų nuo Sąjūdžio, norime prisiminti ir dokumentuoti tuos įvykius. Laidos formatas paprastas: randame nuotrauką ir ieškome jos herojų. Ne tų žmonių, kurie Sąjūdžio metu buvo pirmose gretose, kurie yra visiems žinomi, bet tų paprastų žmonių, kurie ateidavo į mitingus, kurie dalyvaudavo įvairiausiose akcijose. Ieškome jų ir norime sužinoti, kaip jie matė tuos įvykius“, – aiškina istorikas.

V. Savukynas kviečia dalytis nuotraukomis iš 1988 metų įvykių. Saugančius savo archyvą, jis ramina, kad projektui reikalingas tik skaitmeninis nuotraukos variantas, o originalas liks savininkui.

Virginijus Savukynas. Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.

Nuotaikingas šou „Dainuoju Lietuvą“

Jau nuo rugsėjo 23-iosios su žiūrovais sveikinsis naujasis LRT muzikinis projektas „Dainuoju Lietuvą“, kurį ves Andrius Rožickas ir Gerūta Griniūtė. Nuotaikingame muzikiniame projekte „Dainuoju Lietuvą“ suskambės 100 lietuviškų dainų, sukurtų per 100 metų. Tai bus populiariausios dainos, formavusios lietuvių muzikinį skonį, o iš jų žiūrovai išrinks vieną Lietuvos šimtmečio dainą. Projekte skambės ne tik dainos, bet ir įdomūs pokalbiai apie lietuvišką muziką.

Andrius Rožickas ir Gerūta Griniūtė. LRT nuotr.

„Nematoma Lietuvos istorija“

Naujajame LRT televizijos sezone pasirodys atkuriamosios dokumentikos filmų ciklas „Nematoma Lietuvos istorija“. Jame bus pasakojama apie kriminalinės policijos pareigūnų ir prokurorų darbą tiriant garsiausius šalies nusikaltimus. Pirmoje ciklo dalyje papasakoję, kaip išnarpliojo Panevėžio „tulpinių“ nusikaltimus, antroje dalyje teisėsaugininkai atskleidžia, kaip buvo į Lukiškes nusiųstas Klaipėdos nusikaltėlių autoritetas Sigitas Gaidjurgis.

„Nematoma Lietuvos istorija“

Taip pat naujajame sezone kviečiame žiūrėti lietuviškus filmus.

Lietuviški filmai naujajame sezone

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close