captcha

Jūsų klausimas priimtas

D. Grybauskaitė apie smurtą: Lietuva ima busti iš abejingumo

Smurtą šeimoje įveikti – įmanoma, tik pirmiausia tam reikia noro ir ryžto. Tokią žinią šią vasarą dešimčiai miestelių ir kaimų vežė LRT RADIJO žurnalistas Edvardas Kubilius kartu su smurtą įveikusiomis moterimis, socialiniais darbuotojais ir verslininkais. Penktadienį Joniškio rajone, Gasčiūnuose, įvyks paskutinis prezidentės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“ partnerių projekto „Įkvėpk“ renginys. Čia dalyvaus ir Dalia Grybauskaitė, kurios įsitikinimu, tokios akcijos parodo, jog Lietuva ima busti iš abejingumo.
 
BNS nuotr.
BNS nuotr.

„Pirmiausia svarbu, kad tai yra pačių žmonių – patriotiškų, nusiteikusių matyti problemas Lietuvoje ir jas spręsti kartu su kitais – iniciatyva. Tai daro ir mūsų žiniasklaidos atstovai, ir žymūs žmonės. Jie įkvepia žmones išdrįsti kalbėti, išdrįsti suprasti, kad [smurtas artimoje aplinkoje – LRT.lt] yra bėda, pripažinti ją ir ieškoti pagalbos. O kai tai padaryta – pagalba jau yra už kampo ir visada gali atsirasti“, – įsitikinusi šalies prezidentė. 

Jos teigimu, Gasčiūnai yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip tvarkomasi su socialinėmis problemomis. Tai – nedidelis kaimas, kuriame – 300 gyventojų, bet turintis net du teatrus, amatų centrą, vaikams organizuojantis stovyklas ir bendruomenines šventes švenčiantis kartu. „Taigi užbaigti visos vasaros projektą – tai tikrai puiki ir tinkama vieta“, – sako prezidentė. 

D. Grybauskaitės žodžiais, prieš priimant įstatymą 2011 m., atrodė, kad smurtas – tik kalbos, kad jo nėra. 

„Bet, kai tik atvėrėme galimybę žmonėms gauti pagalbą, pamatėme, kad to smurto daug – ir atviro, ir užslėpto, ir prieš moteris, ir prieš vyrus, ir prieš vaikus – praktiškai prieš visus šeimos narius. Smurtas – didelė valstybės problema ir viena priežasčių, kodėl žmonės tampa priklausomi, pavyzdžiui, nuo alkoholio, turi kitokių problemų (ligos, skyrybos, išvažiavimai)“, – tvirtina šalies vadovė. 

Sudarytos galimybės ieškoti pagalbos, didina ir skaičius – vien pernai užregistruota net 66 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje. 

„Tai nėra kažkoks fenomenas – tiesiog žmonės išdrįsta kalbėti atviriau, ieškoti pagalbos. Ir tai yra gerai, nes statistika rodo, kad kone kas trečia Lietuvos moteris patiria smurtą šeimoje.

Išdrįsti kalbėti ir nebijoti prisipažinti – jau yra didžiulis žingsnis į priekį, kad su tuo galėtume kovoti ir kad smurto aukos nesijaustų aukomis, o žinotų, kur kreiptis, išdrįstų ir gebėtų apsiginti“, – įsitikinusi prezidentė. 

Jos teigimu, socialinės problemos, ypač patyčios, smurtas, gali būti išspręstos tik pačių žmonių – bendruomenės, šeimos ir galų gale kiekvieno atskirai – rankomis. 

BNS nuotr.

„Ne valdžia gali rekomenduoti ar priversti – tik patys žmonės gali susitvarkyti su tokiomis problemomis. Mes, valdžia, galime padėti“, – mano D. Grybauskaitė. 

Prezidentė džiaugiasi, kad pilietiškų žmonių, kurie dalyvauja, organizuoja tokius renginius, atsiranda vis daugiau, kad šie „skiria savo laiką, važinėja po Lietuvą ir padeda kitiems ištiesti pečius, pasijusti oresniems ir labiau savimi pasitikėti“. 

„Vien tik šis renginys ir ši akcija „Įkvėpk“ per vasarą organizavo išvykas į dešimt regionų, kur drąsino žmones, patyrusius smurtą, išjudino vietos bendruomenes, įtraukė verslą, nevyriausybines organizacijas, savanorius, savivaldą, skatino pamatyti ir ištiesti pagalbos ranką tam, kam jos reikia.

Ir tai yra projekto sėkmė. Tai – geriausias įrodymas, kad Lietuva ima busti iš abejingumo, kad žmonėms ne vis tiek, kaip gyvena šalia esantys žmonės. Padarius pirmuosius žingsnius, priėmus daug įstatymų – ir apsaugančių vaikus, ir prieš smurtą šeimose – galų gale tai pradeda veikti, bet būtent – per pačių žmonių sugalvotas iniciatyvas.

Džiaugiuosi, kad ši iniciatyva įsiliejo į kampaniją „Už saugią Lietuvą“, yra jos sudėtinė dalis. Važiuoju tiesiog padėkoti visiems organizatoriams, visiems tiems, kurie visą vasarą dalyvavo šioje akcijoje, organizavo ją ir drąsino žmones nebijoti kalbėti ir padėti vienas kitam“, – apie Gasčiūnuose vyksiantį renginį kalba šalies vadovė.

Projekto iniciatorius: man rūpi, kaip gyvena Lietuva 

Tuo tarpu projekto sumanytojas, LRT RADIJO žurnalistas E. Kubilius įsitikinęs, kad Gasčiūnų kaimas, kuriame penktadienį ir vyks finalinis iniciatyvos prieš smurtą „Įkvėpk“ renginys, – vienas geriausių pavyzdžių, kad kaimas Lietuvoje nėra miręs, kad jame gali būti šviesių žmonių. 

„Gasčiūnai – labai geras pavyzdys, kaip per dešimtmetį po kolūkio žlugimo apgriautas kaimas atsistojo. Labai gerai atsimenu, kaip kaimas atrodė prieš dvylika metų: buvo niekuo neišsiskiriantis. Šiandien Gasčiūnai spindi, demonstruoja, kad nemadinga su „bambaliu“ sedėti ir gerti.

Gasčiūnai yra tas kaimas, kur gera atvažiuoti. Čia atvažiavę žmonės nustemba: kaip šalies šiaurėje gali būti toks tvarkingas, šviesių žmonių pilnas kaimas“, – tikina jis. 

J. Gedvilaites, M. De Lange nuotr.

Žurnalistas pripažįsta, kad sunku rasti vieną priežastį, dėl kurios ėmėsi projekto „Įkvėpk“. 

„Man, kaip jaunam žmogui, ne visvien, kaip Lietuva gyvena. Esu empatiškas ir net per daug. Keistai jaučiuosi, kai svetimas žmogus kreipiasi į mane ir prašo pagalbos: turiu daug darbo, mažai laiko, tačiau tu negali nesureaguoti į prašymą. Tikiu, kad Lietuva gali eiti į priekį, tik problema, kad esame labai abejingi ir rūpinamės tik savo kiemu“, – kalba E. Kubilius. 

Daug įtakos turėjo ir vyro profesija: kasdien dirbant neretai ir tragiškų įvykių apsuptyje, abejingu išlikti negali, o žurnalistika turi galios kai kuriuos procesus pakeisti.

BNS nuotr.

Savo gyvenimą pakeitusios moterys

Labiausiai įkvepia sėkmės istorijos, todėl projekte dalyvavo ir kelios moterys, pakeitusios savo gyvenimą. Jos visą vasarą važinėjo po Lietuvą ir tapo pavyzdžiu panašioje situacijoje atsidūrusiems žmonėms.

„Dar neteko tokio jausmo patirti, įdomiausi pokalbiai – su tokio pat kaip ir mano likimo moterimis“, – tikina projekte dalyvaujanti Ina. 

Savo gyvenimą ryžtingai pakeitusi Agnė sako, kad norėjo įkvėpti panašaus likimo moteris, parodyti, kad jos gali gyventi kitaip.

Būtent vienos iš šių moterų istorija, išgirsta radijo laidoje „60 minučių“, ir paskatino E. Kubilių pradėti socialinę iniciatyvą „Įkvėpk“.

„Moterys prakalbinamos sudėtingai, kai kurios papasakoja, kaip joms nelengvai namuose gyvenasi, užjaučia ir mus, supranta. Teko daug ko išklausyti“, – apie projekto eigą pasakoja Ina. 

Statistika skelbia, kad smurtą patiria viena iš trijų moteru, tačiau Agnės įsitikinimu, kaimo vietovėje ši statistika turbūt dar liūdnesnė. „Ten moterys labiau priklauso nuo vyrų, neturi finansinio pagrindo, dėl to ir kenčia“, – mano ji. 

Tačiau į šventę Gasčiūnuose moterys važiuoja pakiliomis nuotaikomis ir neša teigiamą žinią. „Mes pakeitėme savo gyvenimą. Prieš metus, nežinau, ar iš vis šypsojausi, dabar aš išsitiesiau ir jaučiu gyvenimo skonį, dabar gyvenu ir esu labai tuo patenkina“, – tvirtina Ina.

Jai antrina ir likimo draugė Agnė: „Mielos moterys, mylėkite save, tikrai galima gyventi kitaip. Nėra padėties be išeities, netylėkite, negyvenkite blogai.“

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...