captcha

Jūsų klausimas priimtas

Š. Mazalas: norėjau padėkoti žmonai už tai, ką ištvėrė

Liepos 19-ąją kartu su žmona Laura Mazaliene sulaukęs antros dukters, Aurėjos, LRT sporto žurnalistas Šarūnas Mazalas jautria žinute „Facebook“ socialiniame tinkle padėkojo sutuoktinei už dar vieną gyvenimo stebuklą. „Kai daugiau negu pusmetį matai, kaip moteris keičiasi, turbūt ne visada priimi tai už gryną pinigą. Galvoji, kad tai įprasta, kad žmogus, koks buvo, toks jis yra ir bus. Bet iš tikrųjų keičiasi tiek fizinė išvaizda, tiek viduje žmogus keičiasi ir jam yra labai sunku“, – sako žurnalistas, dalindamasis mintimis apie antrosios dukrelės laukimą, jos gimimą, stiprių ir laimingų santykių šeimoje kūrimą.
Asmeninio archyvo nuotr.
Asmeninio archyvo nuotr.

– Asmeninėje „Facebook“ paskyroje iškart po antrosios dukters gimimo pasidalinote jautriu įrašu – tai buvo padėka žmonai. Už ką labiausiai norėjote jai padėkoti?

Turbūt labiausiai norėjau padėkoti už tai, ką ji ištvėrė. Kai daugiau negu pusmetį matai, kaip moteris keičiasi, turbūt ne visada priimi tai už gryną pinigą. Galvoji, kad tai įprasta, kad žmogus, koks buvo, toks jis yra ir bus. Bet iš tikrųjų keičiasi tiek fizinė išvaizda, tiek viduje žmogus keičiasi ir jam yra labai sunku. Turbūt, kai gimsta vaikas, suvoki, kad moteriai ne taip viskas paprasta ir lengva. Reikia padėkoti už tai, ką ji išgyvena, ką padovanojo mūsų šeimai ir pasauliui.

Už sunkų darbą kiekviena moteris nusipelno padėkos ir įvertinimo. Žinoma, galėjau žmonai tai parašyti privačia žinute, bet pagalvojau, kad „Facebook“ yra labai daug įvairios informacijos, kuri nėra pozityvi, tad, galvojau, kad tokia žinutė galėtų prašviesinti kažkam, turbūt labiau moterims nei vyrams, dieną, suteikti pozityvumo ir padaryti Lietuvą gražesnę.

– Kokia buvo žmonos reakcija perskaičius žinutę?

Ji negreitai pastebėjo. Čia, ligoninėje, turime visokių užsiėmimų. Kai pamatė, iš pradžių nesuprato, o po to pradėjo byrėti ašaros.

– Jūsų nuomone, koks yra laimingos šeimos receptas?

Gal tai banalu, bet kuo daugiau laiko praleisti visiems kartu ir kuo daugiau laiko skirti šeimai. Kai pagalvoji, yra daugybė šeimų, kur vyrai dirba, užsiiminėja kitokiais dalykais ir laiko šeimai nebelieka. Žinoma, man, bent jau pastaruoju metu, darbo grafikas buvo toks, kad galiu daugiau laiko skirti šeimai ir aš tuo labai džiaugiausi. Manau, kad galbūt tai yra kelias į geresnę, gražesnę ir laimingesnę šeimą. Turbūt ir vaikai tėvus myli labiau, kai juos dažniau mato, ir žmona laimingesnė, kad vyras gali prisidėti prie vaikų auginimo.

– Kaip atrodo jūsų geriausias laikas su šeima?

Labai priklauso nuo situacijos, oro ir viso kito. [Štai] nuvedi vaiką į darželį, nuvažiuoji jo pasiimti ir nuostabus jausmas, kada vaikas pribėga, apsikabina ir nebenori tavęs paleisti.

Kalbant apie laisvalaikį, esant geram orui, visuomet stengiamės išeiti į parką, labai smagu stebint vaiką žaidimų aikštelėje matyti, kaip jis keičiasi, auga. Stengiamės kuo daugiau užsiimti su vaiku, tai yra vaiko lavinimas, o ir pačiam vėliau nesinori suvokti, kad, velnias, gal nepraleidau pakankamai daug laiko ir nemačiau, kaip jis užaugo. Jis darė tai, ką norėjo, vienas pats, o mes darėme savus reikalus.

– Iš jūsų patirties, kas svarbiausia šeimoje kuriant gražius tarpusavio santykius?

Nesu ekspertas, kad galėčiau atsakyti, kaip turėtų būti idealioje situacijoje. Nė vieni nesame idealūs, gyvename taip, kaip išmanome arba matome tėvų pavyzdžius. Mano tėvai, daug metų praleidę kartu, užauginę gražią šeimą man yra pavyzdys ir siekiamybė, kokie turėtų būti santykiai.

Kalbant apie mūsų šeimą, galbūt tai yra tarpusavio supratimas ir palaikymas. Žinoma, laisvalaikio dviese yra labai mažai, bet jo nereikėtų pamiršti: kad ir žmona atsiribotų nuo namų ruošos darbų ir vaiko priežiūros, kad ji pasijustų mylima.

– Kaip manote, kaip laikas kartu atrodys dabar, kai esate jau keturiese?

Kol kas dar sunku suvokti, reikia laiko, kad viskas susigulėtų. Faktas, kad turbūt vėl bus nemigos naktų. Jau ir dabar pirmos dienos ne tokios, kaip buvo iki vaikeliui gimstant. Atrodo, nueini miegoti 22 valandą, po 15 minučių [dukra] pradeda verkti ir taip užsižaidi iki dvyliktos valandos [nakties], nors jau esi visiškai išsekęs po tų dviejų pakankamai ilgų naktų. Kalbant apie bendravimą, su Laura kalbėjome, kad svarbiausia nenuskriausti pirmojo vaiko savo dėmesiu ir laiku kartu. Abu vaikai turėtų gauti vienodai dėmesio ir abu vienodai būti mylimi. Tai turbūt bus iššūkis, nelabai įsivaizduoju, kaip visa tai reikės padaryti, bet bandysime, stengsimės, turbūt viskas išmokstama.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...