captcha

Jūsų klausimas priimtas

Vištyčio gaisrininkas: miestelis dabar yra be gaisrinio automobilio

Kelionėje aplink Lietuvą LRT RADIJO žurnalistai Edvardas Kubilius ir Rūta Kupetytė aplankė Vištyčio miestelį, kuriame šį pavasarį įvyko skaudi nelaimė – sudegė namas, žuvo žmogus, o gaisrinė užgeso viduryje gesinimo darbų. „Daug kur Lietuvoje tokia prasta padėtis“, – sako žurnalistų kalbintas gaisrininkas Gintautas Revinis.
LRT nuotr.
LRT nuotr.

Prieš kelis mėnesius Vištytyje įvyko skaudi nelaimė, kai kilo gaisras ir gaisrininkų automobilis tiesiog neužsivedė. Kur dabar ta mašina?

Šiuo metu mašina remontuojama, taisomas variklis, ruošiama techninei apžiūrai.

Ar ji po to įvykio iki dabar remontuojama?

Ne, ji neseniai išvežta. Po to įvykio viskas buvo tvarkoje, buvome į kitus gaisrus nuvažiavę, viskas buvo gerai.

Abu šie garažai, kuriuos matome, yra tušti. Gaisrinių ten nėra?

Gaisrinių nėra.

Jeigu kiltų kažkur aplink gaisras, ką jūs darytumėte?

Net neįsivaizduoju, ką ir pasakyti tokiu atveju. Jeigu nedidelis, tai turime gesintuvus, nuvažiuotume arba lauktume, kol iš kitų punktų atvažiuotų.

Iš kur gali atvažiuoti?

Iš Kybartų, [taip pat] šaukiamas Vilkaviškis, Gražiškiai už 22 kilometrų.

Kiek maždaug laiko gaisrinei užtrunka atvažiuoti tokį atstumą?

Kol per centrą pašauktų, atvažiuotų, praeitų mažiausiai pusė valandos.

Tai gaisro atveju, praktiškai, gali ir sudegti namas?

Jis jau pilnai įsiliepsnotų ir stogą apimtų – viską.

Kaip jūs, kaip gaisrininkas, jaučiatės, dirbantis ir neturintis automobilio nuvažiuoti į gaisrą?

Labai blogai. Baisu ir prieš žmones gėda. 

Ar dažnai kyla gaisrai?

Nelabai dažnai. Pavasarį, kai žolės [dega], rudenį, kai javapjūtė. Pasitaiko ir taip.

O jūs pats tą dieną, kai kilo baisusis gaisras, dirbote?

Ne, nedirbau, dirbo kiti vyrai, kita pamaina. Aš buvau kaip tik iš ryto perdavęs pamainą.

Ką jums pasakojo kolegos?

Pasakojo, kad neužsikūrė tuo laiku mašina. Šiaip taip užstūmus mašiną nuvažiavo, išpylė vandenį ir paskui vėl užgeso. Yra nufilmuota viskas. Teisybė nepilnai nufilmuota, bet yra.

Kurioje vietoje neteisybė, kaip sakote?

Pasakoja, kad neišpylė [vandens], kad iki gaisro stūmė tą mašiną, tai yra neteisybė. Nuvažiavo į gaisrą, gesino, tik paskui, vėl baigus išpilt vandenį, užgeso, vėl užstūmė ir vėl toliau vyko gesinimo darbai.

Ar didelio atgarsio šis įvykis sulaukė Vištytyje, aplinkinėse vietovėse?

Labai didelio. Tikrai čia gėda ir mums, ir kitiems, kas nesirūpina mumis. Galima taip sakyti.

Kaip suprantu, iš esmės reikėtų tiesiog naujos mašinos, nes dabar ji remontuojama.

Visur, ne tik pas mus. Daug kur Lietuvoje tokia prasta padėtis. Tikrai reikėtų rūpintis žmonėmis, jų gyvybe ir sveikata. Galėtų valdžia tuo pasirūpinti.

Sakėte, kad Lenkijoje, čia visai netoli, situacija su gaisrinėmis kitokia. Kaip yra ten?

Jie turi naują gelbėjimo mašiną, turi gaisram gesinti automobilį ir prie kiekvienos sodybos privestas hidrantas, iš jo galima gesinti. Pas juos visai kitaip rūpinasi žmonėmis ir žmonių turtu.

Apskritai, gyvenimas Vištytyje – koks jis, kaip nupasakotumėte?

Smagu ir žiemą, ir vasarą. Čia gimęs, augęs, nenorėčiau gyventi niekur kitur. Poilsiautojai suvažiuoja, giminės, vasarą visi veržiasi į Vištytį.

Ežeras yra didžiulis.

Taip, ir ežeras didžiulis, švarus.

Dažnai pats išsimaudote?

Nuolatos. Ne kiekvieną rytą, nes tolokai, bet nuolatos.

O žiūrint į ežerą, ar pasienis arti kranto, ar jis matosi?

Jei namai nemaišytų, mes matytume Kaliningrado sritį ir jų pionierių stovyklą, poilsiavietes – viską matytume.

O pasieniečiai jų atplaukia iki pasienio?

Nuolatos ir jų pasieniečiai ties siena vaikšto, ir mūsų pasieniečiai. Mes džiaugiamės, kad mūsų pasieniečiai čia mus saugo.

Sakote, kad Vištytyje nemažai turistų. Iš kokių šalių atvyksta?

Papoilsiauti atvažiuoja daug vokiečių ir lenkų. Iš Klaipėdos ir Palangos atvažiuoja ieškantys ramybės.

Ar yra kur apsistoti?

Yra tikrai gražių poilsiaviečių ir maitinimas, ir pobūviai – viskam yra [vietos]. Tikrai yra kur apsistoti ir žmonėms pabūti.

Turistai atvažiuoja, laužus kuria. Matyt, ir ten gali įvykti nelaimė?

Visur gali. Ir miške gali įvykti nelaimė laužą susikūrus, ir mašina užsidegti, bet kas gali nutikti.

O jeigu kalbėtume apie Vištyčio kasdienybę – kaip yra? Ar opios darbo, alkoholizmo problemos?

Visur yra visokių žmonių, bet visi kabinasi į gyvenimą. Yra šiek tiek ir su alkoholiu susijusių žmonių, bet ką daryti. Ne visi vienodi galime būti.

O kaip su viešaisiais darbais, ar turi [žmonės] atidirbti, kad pašalpas gautų?

Atidirba, kad gautų pašalpas. Žoles pjauna, šiukšles renka – viską. Čia yra labai teisingai padaryta, kad jeigu gauni, tai būk geras ir atidirbk.

Kaip manote, kodėl Lietuvoje tokia opi alkoholizmo problema?

Nežinau, dėl ko. Gal kad mažai darbo žmonės turi, o gal atsakingumas, kiti įpratę. Gal genai – kas čia žino. Ne vien dėl to problema, kad yra degtinės. Čia žmogaus problema.

O kaip su jaunimu? Ar yra Vištytyje jaunimo?

Dar yra, bet visi stengiasi išvažiuoti į miestus, į užsienį išvažiuoja dirbti, mokytis.

Ar daug jūsų pažįstamų emigravę?

Labai daug. Mano sūnūs išvažiavę į Angliją dirbti, jauniausias – mokytis. 

Jūsų nekvietė važiuoti kartu?

Kvietė, bet man ir čia smagu labai.

Sakote, kad sūnus nori grįžti į Lietuvą – kodėl?

Mes dviese likome su mama. Jis nori padėti, būti [šalia]. Gal daugiau pripratęs prie namų.

Artėja Lietuvos valstybės šimtmetis, ko palinkėtumėte Lietuvai šia proga?

Daug galima linkėti. Svarbiausia, kad nebūtų karo ir valdžia suprastų paprastus žmones.

LRT RADIJO žurnalistų E. Kubiliaus ir R. Kupetytės kelionę galite sekti LRT.lt portale.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...