captcha

Jūsų klausimas priimtas

Baltijos jūroje surastas pirmasis Lietuvos karo laivyno laivas „Prezidentas Smetona“

„Pirmadienį ryte buvo atvykęs estų mokslininkas, kuris pirmasis rado laivo koordinates. Peržiūrėjęs [dabar surinktą] medžiagą jis buvo visiškai tikras, kad tai yra Lietuvos pirmasis karo laivyno laivas“, – apie Baltijos jūroje surastą laivą „Prezidentas Smetona“ portalui LRT.lt pasakoja dokumentinių filmų kūrėjas, žurnalistas Rimas Bružas. Šioje ekspedicijoje taip pat nustatyta, kodėl nuskendo šis laivas.
KAM nuotr.
KAM nuotr.

– Kaip sumanyta vykdyti ekspediciją, skirtą surasti laivą „Prezidentas Smetona“?

– Šios ekspedicijos vadovas – profesorius Vladas Žulkus šį projektą buvo sumanęs prieš metus. Praeitais metais oro sąlygos neleido išplaukti, todėl projektas buvo atidėtas. Tai Klaipėdos universiteto mokslinis darbas bendradarbiaujant su Estijos mokslininkais.

Šis projektas prasidėjo dar 2009 m. Estijos mokslininkai atrado koordinates ir įtarė, kad tai gali būti karo laivas „Prezidentas Smetona“. Šią informaciją Estijos mokslininkai perdavė profesoriui V. Žulkui. Pagal tas koordinates ir atradome laivą.

Kilo klausimų, ar tai išties laivas „Prezidentas Smetona“, nes šioje Baltijos jūros zonoje vyko intensyvūs mūšiai – „kritusių“ laivų yra ne vienas ir netgi ne dešimt. Pagrindinis uždavinys buvo ne tik atrasti laivą, bet ir jį identifikuoti.

Lietuvos karinės jūrų pajėgos atsiuntė du karius, apmokytus dirbti specialiais sonarais. Šiuos sonarus sekmadienio naktį nuleidome į jūrą ir gavome pirmuosius vaizdus. Gautą informaciją reikėjo palyginti su turimais brėžiniais. Dabar jau galime tvirtai pasakyti – tai karo laivas „Prezidentas Smetona“.

Asmeninio R. Bružo archyv. nuotr.

– Kada pasitvirtino informacija, kad tai išties ekspedicijos ieškomas laivas?

– Pirmadienį ryte buvo atvykęs estų mokslininkas, kuris pirmasis rado laivo koordinates. Peržiūrėjęs medžiagą jis buvo visiškai tikras, kad tai yra Lietuvos pirmasis karo laivyno laivas.

– Kokių pastangų prireikė, kad būtų surastas laivas?

– Didžiausias nuopelnas yra prof. V. Žulkaus. Reikėjo rasti finansavimą, gauti gausybę leidimų, nes dirbame Estijos teritoriniuose vandenyse. Bendradarbiavimas su estais buvo geras ir vaisingas, tiesiog tai buvo tarpvalstybinis susitarimas, kuris užėmė laiko. Estai iškėlė tik vieną sąlygą – negali būti fiziškai neriama į laivo žūties vietą, būtina dirbti tik su sonarais. Manau, kad atliktas didžiulis darbas ir padaryta daug namų darbų.

– Kokioje vietovėje surastas laivas?

– Talino įlankoje, maždaug 20 mylių nuo Talino ir apie 10 mylių nuo kranto.

– Kuo reikšmingas Lietuvai šis atradimas?

– Iš principo jo svarba – tarptautinis pasididžiavimas savo istorija. Galima į ją pasižiūrėti, atskleisti garbingų, gražių istorijos momentų. To niekada nebus per daug. Tai tautinio sąmoningumo ugdymas. Mes esame, buvome ir išlikome jūrine valstybe. Šiemet minime Lietuvos karo laivyno atkūrimo 25 metus. Tai toks simbolinis, labai gražus dalykas.

Už poros dienų – karaliaus Mindaugo karūnavimo diena. Manau, kad laivo atradimas – dovana visai Lietuvai.

Asmeninio R. Bružo archyv. nuotr.

– Lietuvos kariuomenės vado patarėjas prof. Valdas Rakutis minėjo, kad laivo paskirtis buvo parodyti, jog esame jūrinė valstybė, tuo džiaugtis ir didžiuotis. Dabar turėtume tai prisiminti?

– Taip, karo laivo „Prezidentas Smetona“ istorija buvo apaugusi mitais, labai specifinė, žinoma tik siauruose sluoksniuose. Tikiuosi, kad dėl šio atradimo didesnė dalis visuomenės susidomės laivininkyste.

– Galbūt žinote, ką planuojama toliau daryti su laivu?

– Su laivu nieko nebus daroma. Jis tikrai nebus keliamas į viršų. Tiesiog ta vieta bus oficialiai pažymėta kaip laivo žūties vieta. Ji automatiškai apsaugoma tiek Estijos, tiek Lietuvos įstatymų. Žinosime, kad toje vietoje bus galima deramai pagerbti. Tiesiog žinosime, kur laivas yra.

– Kokius tolimesnius darbus atlieka ekspedicija?

– Pirmadienį šiame rajone dar ieškojome nuskendusio didžiausio tarpukario Lietuvos prekybinio laivo „Panevėžys“. Jį irgi suradome. Tai didžiulis laivas, siekiantis 85–86 metrus. Jo istorija su karu niekaip nesusijusi, jis tiesiog užplaukė ant seklumos ir nuskendo. Tiesiog įdomu atrasti didžiausią tarpukario prekybinį laivą.

Antradienį ieškome dviejų mažesnių laivų – „Utenos“ ir „Kretingos“. „Uteną“ jau atradome. Laivai „Utena“ ir „Kretinga“ susiję su 1945 m. įvykiais Suomijos įlankoje. Jie abu nuskendo dėl vokiečių karinių veiksmų. Vienas laivas sprogo, nuskendo užplaukęs ant minos. Kitas buvo atakuotas iš oro. Vienas nuo kito jie nelabai toli. Kaip sakiau, „Uteną“ suradome, sonaras dirba prie „Kretingos“.

– O kas įvyko su laivu „Prezidentas Smetona“? Kodėl nuskendo jis?

– Tai dar vienas geras šios ekspedicijos pasiekimas. Buvo dvi versijos. Viena – laivas užplaukė ant minos, todėl sprogo ir nuskendo. Antra – laivas buvo torpeduotas vokiečių povandeninio laivo. Yra duomenų, kad povandeninio laivo kapitonas laivo žurnale padarė įrašą apie nuskandintą laivą šiame regione.

Buvo dvi versijos. Minos versija atkrenta, pasitvirtina iš vokiečių povandeninio laivo gauta informacija, kad iš tikrųjų buvo torpeduota. Laivas stipriai sugadintas. Sonaro nuotraukose matyti, kad laivo priekio iš principo nėra. Kokie 4–5 laivo metrai nulūžę. Tai torpedai būdingi pažeidimai.

Asmeninio R. Bružo archyv. nuotr.

– Kaip prisijungėte prie ekspedicijos? Minėjote, kad jau pernai buvo norėta plaukti.

– Aš tą informaciją žinojau. Tai nebuvo jokia paslaptis. Pasiskambinau profesoriui V. Žulkui, kurį pažįstu jau ne vienerius metus. Paklausiau, ar būtų galimybė prisijungti, sukurti dokumentiką. Profesorius mielai pakvietė dalyvauti šioje ekspedicijoje.

***

Profesoriaus daktaro Valdo Rakučio, Lietuvos kariuomenės vado patarėjo ir generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos vyriausiojo mokslo darbuotojo komentaras portalui LRT.lt apie laivą „Prezidentas Smetona“.

„Laivas „Prezidentas Smetona“ yra 1916 metais pagamintas Vokietijoje. Laivas skirtas minų tralavimui ir gali būti pritaikytas minų statymui. Vėliau laivą nupirko Lietuvos valstybė, norėdama skirti kovai su kontrabanda. Tokia buvo pirmoji laivo paskirtis, tačiau šiuos lūkesčius „Prezidentas Smetona“ ne itin pateisino. Vėliau laivas buvo paliktas rezerve, kurį laiką stovėjo be funkcijos, kol Lietuvos karinio laivyno kūrimo entuziastai įkalbėjo Lietuvos Respublikos vadovybę, kad šį laivą reikia naudoti naujo Lietuvos laivyno kūrimui, mokomajai ir reprezentacinei funkcijai. Šiame laive buvo padaryta reprezentacinė kajutė Prezidentui Antanui Smetonai. Vasaros metu laivas vykdė Lietuvos jūrinės idėjos propagandą. Jis buvo plačiai fotografuojamas, dedamas į žurnalus. Propagandinė reikšmė ilgainiui tapo svarbesnė nei mokomoji. Šis laivas simbolizavo Lietuvos jūrines aspiracijas. Dėl to jis mums labai svarbus. Mes ir šiandien dažnai pasigendame siekių ir noro įsisavinti Baltijos jūrą, naudoti ir džiaugtis ja. Šis laivas yra tikras Lietuvos karinio jūrų laivyno, kuris kaip tik šiandien švenčia savo atgimimo 25-ąsias metines, simbolis.“

KAM nuotr.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close