captcha

Jūsų klausimas priimtas

L. Bytautaitė: laukėme atvykstančio G. Depardieu – bet tai buvo pokštas

„1994 m. paskambinęs televizijos generalinis direktorius Laimonas Tapinas pranešė, kad reikia pasiruošti sutikimui – atvyksta Gerardas Depardieu. Man, didžiulei kino mylėtojai, tai buvo labai didelis įvykis. Dizainerė Sandra Straukaitė specialiai šiai progai pasiuvo suknelę – visi laukėme“, – LRT TELEVIZIJOS laidoje „60 akimirkų“ pasakoja žurnalistė, kino kritikė Lolita Bytautaitė. Ji ir kiti laidos svečiai kalbėjo apie visų laikų populiariausias kultūros laidas ir jas kūrusius žmones.
Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.
Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.

L. Bytautaitė pasakoja, kad jai įtarimą sukėlė vienas dalykas – garsus aktorius turėjo atvykti traukiniu. Tačiau, kino kritikės žodžiais, ji su kolegomis pamanė, kad G. Depardieu tiesiog norėjo kitokių įspūdžių.

„Kolegė Izolda Keidošiūtė išvyko jo pasitikti. Patikėkite, kokį vaizdą mačiau, kai visi kolegos stovėjo aplipę languose ir laukė G. Depardieu. Deja, kai pamačiau Izoldą išlipančią iš mašinos, supratau, kad tai buvo didžiulis pokštas, kuriuo patikėjome, patikėjo ir L. Tapinas. Ji grįžo viena. Šią istoriją vėliau eskalavo visa spauda, buvome tos dienos žvaigždės“, – su šypsena tuo momentu ne itin smagų nutikimą prisimena L. Bytautaitė.

Režisierė, dešimtmečiais kuriamo videofilmų ciklo „Mūsų miesteliai“ kūrėja ir vedėja Nijolė Baužytė prisimena, kaip sumanė ir per televiziją pirmą kartą parodė laidą, kurioje pašnekovai kalbėjo ne iš raštų, valdžios iš anksto patvirtintų, o spontaniškai. Ši laida vadinosi „Pasvajokime“. Ne vienas tuomet nuogąstavo – apie ką žmonės atvirai svajos?

„Pasikalbėti kvietėme aktorius, dainininkus, inžinierius. Jiems kalbėtis buvo labai lengva, atvirkščiai nei tada, kai tenka sakyti išmoktą tekstą. Operos solistė Irena Žukaitė svajojo apie naują operos teatrą, kiti – kad Vilnius gražėtų, kad žmonės būtų laimingi. Kiekvieno svajonė buvo gana konkreti. Pasirodžius šiai laidai, kitą dieną visuose laikraščiuose buvo išspausdinti giriamieji straipsniai: „Štai kaip reikia bendrauti ir ką reiškia, kai žmonės laidoje yra gyvybingi“, – kalba N. Baužytė.

Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.

Lygindama televiziją, kurioje pradėjo dirbti su šiuolaikine, N. Baužytė mato, kad skirtumai – milžiniški. Televizija pasikeitė ir į gera, ir į bloga. Labiausiai ausį rėžia tai, kad laidų vedėjai, žurnalistai nebeskiria dėmesio kalbos grožiui.

„Yra daug įvairių laidų ir labai įdomių temų. Tačiau labai suprastėjo kalba. Mūsų karta į kalbą žiūrėjome labai griežtai. Kiekvienas redaktorius dirbo kartu su kalbos specialistu, o dabar į eterį nebijoma ir švepluoti“, – prisimena N. Baužytė.

Režisierius Vincas Aleknavičius pasakoja, kad, atėjus dirbti į kultūros redakciją, buvo jaučiamas stiprus siekis visuomenei parodyti, kad televizija yra ne tik politika ir įvykiai, bet ir kultūra. Norint atskleisti asmenybes, jų portretus, gimė laida „Veidai“.

„Nors buvau verčiamas kviesti į laidą tą ar kitą pašnekovą, visgi likau ištikimas meno ir mokslo žmonėms. Pamenu, daug kas atsisakydavo kalbėti, na, laikmetis buvo toks – 1980–1990 metai. Tačiau laidoje kalbėjo ir Vytautas Landsbergis, ir Giedrius Kuprevičius, Galina Dauguvietytė. O pirmasis ir labiausiai įsiminęs pašnekovas – Henrikas Kurauskas – su juo ginčijomės apie teatrinį meną“, – prisiminė V. Aleknavičius.

Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.

Itin populiarios lietuvių kalbą puoselėjusios viktorinos „Moki žodį – žinai kelią“ kūrėja Vitalija Steponavičiūtė atskleidžia paslaptį, kaip pavyko sukurti laidą, pritraukusią milžinišką būrį gerbėjų, juk tai – pamokomojo pobūdžio laida. Paslaptis – skatinti žmonių norą kalbėti gražiai.

„Ankstesnėse laidose kalbininkai žmonių kalbėsenoje visur rasdavo klaidų. O žmonės juk nenori, kad juos nuolatos taisytų, tad sugalvojome naujos laidos formatą ir turinį. Po pirmos laidos mums maišais pradėjo nešti laiškus, žmonės labai norėjo pakliūti į viktoriną. Metus viktoriną žaidėme studijoje, o po metų išvažiavome į Lietuvą. Pirmas aplankytas miestas – Panevėžys. Dirbome dramos teatre ir visi praėjimai buvo užimti – tiek buvo žmonių. Paskatinti tokios sėkmės, keliavome per visą Lietuvą ir net už jos ribų“, – pasakoja V. Steponavičiūtė.

„Durys atsidaro“ laidos režisierius, televizijos žurnalistas Tadas Jačiauskas sako, kad, kuriant kultūros laidas labiausiai norisi priartinti žmones prie meno.

„Visada norėjau ištraukti meną į gatvę. Kad žmogui, einančiam gatve, galvojančiam apie savo kasdienius rūpesčius, staiga pykšt ir atsitinka tai, ko jis nesitikėjo. „Laba diena, ar jūsų nedomina kilimai?“ – taip aš klausiu žmonių gatvėje, ant peties nešdamas kilimą. Tuomet išmušu iš kasdienybės ir jam sakau: „Viskas gerai, aš jums nesiūlau pirkti, bet Valdovų rūmuose yra nuostabi gobelenų paroda, aplankykite ją“, – sako T. Jačiauskas.

Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.

Daugiau pasakojimų – LRT TELEVIZIJOS laidoje „60 akimirkų“ šeštadienį 21 val.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...