captcha

Jūsų klausimas priimtas

Sporto žurnalistų darbo užkulisiai: olimpiadoje yra tekę susiremti ir su apsauga

„Olimpinėse žaidynėse visada labai sudėtinga su apsauga. Niekas nežiūri: esi vyras ar moteris. Jei nesilaikai taisyklių, tave tempia lauk“, – LRT TELEVIZIJOS projekte „60 akimirkų“ pasakojo sporto žurnalistė Gintarė Grikštaitė. Ji ir kiti laidos svečiai kalbėjo apie sporto laidas.
Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.
Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.

„Ir štai Atėnų olimpinės žaidynės, šiuolaikinės penkiakovės finalas. Žinome, kad Andrėjus Zadneprovskis gali laimėti olimpinį medalį. Nuvykstame ir atsistojame į vietą, kur žurnalistams galima pakalbinti sportininkus po varžybų. Žurnalistų vis daugėja ir aš žiūriu, kad stoviu prie pat krašto. Apsauga sako: „Jūsų per daug, išeikite“. Sakau: „Neisiu, mūsų sportininkas tikriausiai laimės medalį, privalau pakalbinti.“ Tada trys apsaugos vyrai įsikibę tempia mane lauk. Kolegos žurnalistai pasielgė draugiškai ir tempia mane atgal. Galiausiai apsauga mane paliko, o mes draugiškai susispaudėme. Taigi pavyko Andrėjų pakalbinti ir parvežti medalį į Lietuvą“, – nuotaikingą istoriją prisiminė G. Grikštaitė.

Laidoje dalyvavęs atlikėjas Andrius Mamontovas atkreipė dėmesį į sporto ir muzikos ryšį.

„Sporto salėje visada groja muzika. Net jeigu ji negroja, kas nors atsineša telefoną ir paleidžia muzikos. Kai sportuoja, žmonės nori ritmo. Sportas taip pat turi ritmą, tad ritmiška muzika ir sportas turi ryšį“, – kalbėjo A. Mamontovas.


Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.

Žurnalistas, keliautojas, sporto komentatorius Vytaras Radzevičius pažymėjo, kad svarbiausias dalykas sporte – emocijos.

„Kartais sporte, kai įvyksta netikėti dalykai, o jie tikrai įvyksta, emocijos veržiasi per kraštus. Štai 2013-aisiais vyko Pasaulio rankinio vyrų čempionato atrankos rungtynės Vilniuje. Lietuviai žaidė su šveicarais. Baigiantis rungtynių laikui, kai rezultatas buvo lygus, teisėjai paskyrė 7 metrų baudinį į mūsų vartus – labai abejotinas sprendimas. Esu buvęs rankininkas, gerai suprantu taisykles, mačiau, kad tai akivaizdžiai neteisinga ir bandoma padėti Šveicarijos rinktinei. Jeigu šveicarai pelnys įvartį, mes nepatenkame į kitą etapą. Ir štai, žymus rankininkas Arūnas Vaškevičius atrėmė baudinį. Patenkomeį kitą Pasaulio čempionato etapą. Emocijos liejosi per kraštus. Tai vienas įspūdingiausių mano karjeros momentų.

Sporto žurnalistikoje labai svarbu pagauti žmogaus, kuris buvo epizodo pagrindinis herojus, emociją. Taigi po varžybų ėmiau iš A. Vaškevičiaus interviu, jis pasisakė nuostabiai. Džiaugiausi, kad šis interviu pateks į „Panoramą“, į visas laidas. Jau buvome išjungę mikrofonus, kai iš kilnojamos televizijos stoties atėjęs garso režisierius pasakė: „Labai atsiprašau, garsas neįsirašė“. Matyt, jis taip pat su nuostaba klausė komentaro ir nė nepastebėjo“, – išskirtines minutes transliuojant sporto rungtynes prisiminė V. Radzevičius.


Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.

Žurnalistas taip pat pasakojo, kad kartais nutinka, jog, kalbant apie sportą, kardinaliai tenka pakeisti temą.

„Sporto transliacijos dažniausiai yra tiesioginės. Štai 2010-aisiais vyko Pasaulio futbolo čempionatas Pietų Afrikoje. Buvo šeštadienis, birželio 26-oji, savaitgaliais televizija ištuštėjusi. Vedžiau futbolo apžvalgą, žaidė Pietų Korėja su Urugvajumi. Baigiantis rungtynėms pradėjau apžvalgą ir man pranešė, kad mirė prezidentas Algirdas Brazauskas, o aš turiu tai pasakyti. Tai suprantamas dalykas, įvykis, kurio negali nepranešti. Baigiau mintį iš apžvalgos ir pasakiau, kad turiu pranešti liūdną naujieną. Pirmieji apie tai sužinojo LRT, tad, manau, kad buvau ir pirmasis apie tai pranešęs. Tai buvo visai nenumatytas atvejis. Vėliau prasidėjo LRT programa, skirta prezidento atminimui“, – pasakojo V. Radzevičius.

Dvidešimt penkerius metus gyvuojančios legendinės krepšinio laidos „Krepšinio pasaulyje“ vedėjas ir redaktorius Vidas Mačiulis taip pat prisiminė keletą laidos kūrybinių momentų. Viename iš pirmųjų interviu su krepšininku Arvydu Saboniu žurnalistas V. Mačiulis buvo parašęs atsakymus į interviu klausimus.

„Vaikinui dar nebuvo 16-os, bet mačiau, koks jis talentingas, kaip gali kamuolį per visą aikštę numesti, galvojau: reikia padaryti interviu. Nuvažiavome su operatoriumi pas jį į namus, mėginame kalbėti ir taip, ir taip – sunku. O kino juostos ilgis limituotas. Parašiau A. Saboniui atsakymus, bet, žinote, koks mano žurnalistinis raštas. Per pusvalandį jis pats parašė atsakymus ir gražiai skaitė. Užtat, kaip jis dabar kalba – įdomiai visomis temomis ir gali uždainuoti „Krepšinio pasaulyje“, – kalbėjo V. Mačiulis.


Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.

Dar viena V. Mačiuliui atmintin įstrigusi akimirka – ekstremalios sąlygos Kauno studijoje, kurioje buvo vedamos sporto laidos.

„Pamenu, viena lempa kaitina, kaitina ir sprogsta! Galvojau, ar tik kraujas nebėga. Matyt saulė aukščiau pakilo, atšilo, net ir lempos trūkinėti pradėjo. Po kurio laiko vedžiau laidą „Savaitės aidai“. Vėlgi, karšta, prakaitas bėga. Interviu kalbamės su Valdemaru Chomičiumi. Galvoju: kas bus, tas bus. Nusivilkau kostiumą, pakabinau ir jis tą patį padarė. Kitą rytą mūsų vadovas Jonas Januitis sako: „Štai Kaunas ekrane nusirengia, paaiškina, kad karšta. O čia, Vilniuje, sėdime apsirengę ir prakaituojame“, – šypsodamasis prisiminė V. Mačiulis.


Vytenio Radžiūno (LRT) nuotr.

Daugiau pasakojimų – LRT TELEVIZIJOS laidoje „60 akimirkų“ šeštadienį 21 val.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...