captcha

Jūsų klausimas priimtas

V. Pauliukaitis: po šokio su kūno spalvos triko žiūrovai pasiūlė aprengti šokėjus

„Po vieno modernaus baleto pasirodymo televizijos žiūrovai ėmė rašyti laiškus, kad jie turi pinigų ir gali nupirkti šokėjams batus, visus juos aprengti. Tais laikais šokti su kūno spalvos triko reiškė šokti lyg nuogam“, – televizijos laidų vedėjas ir režisierius Vytenis Pauliukaitis prisimena pirmąsias baleto laidas, transliuotas per LRT TELEVIZIJĄ. Jis ir kiti laidos svečiai televizijos 60-mečiui skirtame LRT TELEVIZIJOS projekte „60 akimirkų“ kalbėjo apie žiūrovų mylimiausias laidas.
Vytenio Radžiūno (LRT.lt) nuotr.
Vytenio Radžiūno (LRT.lt) nuotr.

Pirmoji pramoginė laida, sovietmečiu parodyta per LRT TELEVIZIJĄ, buvo pavadinta „Svečiuose pas Onutę“.

„Specialiai šiai laidai buvo daromos muzikos aranžuotės, įsigundrindavome imti užsienio autorių kūrinius. Glavlitui reikėdavo surašyti repertuarą. Rašydavome, kad tai – ne amerikiečių, o lenkų, čekų kūriniai – niekas nesužiūrėdavo. Norėjome padaryti linksmą laidą, pajuokauti. Tiesa, sovietmečiu juokauti nebuvo galima. Į „Svečiuose pas Onutę“ ateidavo populiariausi dainininkai. Kiekviena laida turėjo savo sprendimą“, – populiarią laidą prisimena ilgametė muzikos redakcijos redaktorė, laidų autorė Birutė Bražinskaitė.

Režisierius V. Pauliukaitis pasakoja, kad dėl tuo metu pramoginėse laidose buvusio drąsaus turinio, jos rodytos naktinėse programose.

„Sovietmečiu senosios pramoginės laidos buvo rodomos naktinėse programose, o prie jų būdavo parašyta: „Koncertas“. Visi žinojo, kad, jei tik laukia kas įdomiau, tai bus įdėta į naktinę programą. Kartą nuo algos man nuskaičiavo 5 rublius, turėjau sumokėti už laidos montažą, kuris televizijai buvo visai netinkamas“, – sako V. Pauliukaitis.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Televizijos laidų vedėjas ir režisierius V. Pauliukaitis – neatsiejamas nuo pirmųjų muzikos laidų, kurias žiūrovai išvydo per LRT Darbuotis jis pradėjo baleto, šokio, kuris, kaip sako, iš pradžių visai nežavėjo, laidose.

„Baleto motina yra Tatjana Sedunova. Į baletą atėjau jos dėka. Iš pradžių šis šokis man buvo visai negražus. Tačiau ji mane pakvietė filmuoti baleto laidą, o aš pagalvojau: kodėl nesusipažinus su šiuo šokiu? Tatjana žino apie baletą labai daug, puikiai išmano baletinę literatūrą. Ji kviesdavo specialius choreografus, kurie baletus ruošė būtent televizijai“, – savo pažintį su baletu prisimena režisierius V. Pauliukaitis.

Baleto fondo pirmininkė Tatjana Sedunova sako, kad būtent LRT televizijoje karjerą pradėjo ir Jurijus Smoriginas.

„Jurijus sugalvojo pastatyti spektaklį pagal modernią baleto muziką. Valdžia tokios labai nemėgo. Su juo sugalvojome, kad valdžią apgausime. Nerašėme scenarijaus ir nieko, kas šiame pasirodyme vyks. Šokome su kūno spalvos triko. Įrašėme šokį ir pradėjome pergyventi, ar mūsų produkciją praleis į ekraną. Tai, kad mūsų laidos galėjo neišleisti į eterį, buvo įmanoma. Visgi taip neįvyko. Anais laikais baletas televizijoje nebuvo populiarus, dėl to buvo sudėtinga“, – pasakojo T. Sedunova.


V. Radžiūno (LRT) nuotr.

Į tuo metu tokį itin drąsų pasirodymą žiūrovai sureagavo akimirksniu. „Po modernaus baleto pasirodymo televizijos žiūrovai parašė laiškus, kad jie turi pinigų ir gali nupirkti batus, aprengti visus šokėjus, jeigu jie neturi kuo apsirengti. Tais laikais šokti su kūno spalvos triko reiškė šokti lyg nuogam“, – su šypsena prisiminimais dalijasi V. Pauliukaitis

Maestro taip pat sako, kad žmonės itin šiltai priėmė laidą „Baleto salė“, esą pažintinė medžiaga, kuri buvo šiose laidose, žmonėms davė daug naudos.

„Žiūrovai iš rajonų rašydavo: „Mes neturime galimybių atvažiuoti į teatrą gyvai stebėti šokio, tik jūsų dėka galime pažiūrėti, kas mums patinka“, – dalijasi V. Pauliukaitis.

B. Bražinskaitė prisiminė: tam, kad laidos būtų gražios, džiugintų žiūrovus, neretai reikėdavo gerokai pakovoti.

„Kartą paprašiau organinio stiklo. Tai arba nebuvo pinigų, arba galimybių jo gauti. Bet mes gaudavome, patys važiuodavome į bazes, o paskui priversdavome televiziją sumokėti. Žinių turėjome, kaip reikia viską padaryti. Nors be lenkų televizijos tuo metu daugiau nieko nebuvo“, – muzikos laidų transliavimo pradžią prisimena B. Bražinskaitė.

Režisierė Jūratė Šimkutė-Jankienė pasakoja dabar jau šypseną keliančių, o anuomet galbūt ir ne itin malonių momentų, nutikusių kuriant muzikos laidas: „Kartu su Dzintra Varžgaliene kūrėme laidą „Debiutas“, ten pristatydavome naujus atlikėjus, pramoginio žanro kūrinius. Kartą įrašinėjome atlikėjos Rūtos Morozovaitės dainą „Paparčio žiedas“. Matyt, nebuvau pastabi, nemačiau, kad Rūta ant grandinėlės turėjo pasikabinusi kryžiuką. Tai buvo kažkur 1981 metai. Kitą dieną, po eterio, direktorius mane pakvietė pasikalbėti ir pasakė, kad jeigu pasiteisins komjaunimo centro komiteto spėjimai, jog ant rankos gali būti kryželis, už propaguojamą katalikybę man grės atitinkami veiksmai. Tuomet mane apgynė V. Pauliukaitis su Julija Adamkevičiene.“

Šį momentą gerai prisiminė ir V. Pauliukaitis: „Pasakėme, kad ant rankos nėra jokio kryželio, ten – zodiako ženklas. Nejaugi nematote?“ – šypsosi jis.

Muzikologas ir muzikos švietėjas Viktoras Gerulaitis tikina, kad net ir pirmaisiais televizijos veikimo metais, kuriant muzikos laidas, yra pavykę įamžinti nuostabių akimirkų.

„Matau, kokiais 1959-aisiais nufilmuotą Virgilijų Noreiką. Žibintas – vienintelė dekoracija studijoje. Jis, kaip tikras prancūzas, viršun atlenkęs apykaklę. Groja trio ar kvartetas. Toks Paryžius, mano ponai! Dar ir dabar verkiu, kai tai pamatau. O tada tai buvo nuostabiausi dalykai”, – darbą kuriant muzikos laidas prisimena V. Gerulaitis.

Daugiau pasakojimų – LRT TELEVIZIJOS laidoje „60 akimirkų“ šeštadienį 21 val.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...