captcha

Jūsų klausimas priimtas

A. Siaurusevičius: Lietuvoje apie krepšinį ir televiziją nusimano visi

Lietuva – televiziją itin mėgstanti šalis, o šioje rinkoje konkurencija – itin stipri, to nesijaučia net kaimyninėse šalyse. Taip sako generalinis LRT direktorius Audrius Siaurusevičius. Jo įsitikinimu, šešiasdešimtmetį šiemet švenčianti televizija – amžina, keičiasi tik technologijos, kurias tenka nuolat vytis.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.
V. Radžiūno (LRT) nuotr.

„Manau, kad televizija gyvuos dar ilgai, nes su kiekvienu pasaulio modernėjimo etapu kildavo diskusijų: kai atsirado televizija, imta kalbėti, kad galbūt kino teatrai užsidarys, atsiradus elektroninei knygai – kad nebeliks knygų, įsivyravus internetui – kad nebeliks spausdintų laikraščių... Manau, kad televizija viena ar kita forma yra amžina, tik keičiasi technologijos, o turinys išlieka“, – kalba A. Siaurusevičius.

Jo nuomone, kalbant apie turinį, viskas priklauso nuo to, kokį žiūrovą pavyksta suformuoti. Tai – didžioji LRT atsakomybė.

– Televizorių ir toliau žiūri absoliuti dauguma mūsų šalies gyventojų – tai darantys prisipažino 95 proc. lietuvių. Ar kalbos apie televizijos nykimą Lietuvai negalioja?

– Galioja tiek, kiek ir kitam moderniam pasauly. Televizija nėra televizorius, televizija visame pasaulyje keliasi į kitas priemones. Pats pastebiu, kad daug ką galiu pasižiūrėti telefone, juk mūsų visos programos transliuojamos internetu, yra ir mediateka. Manau, kad ta tendencija yra juntama, ypač – jaunimo kartoje, ir technologijos sudaro galimybę kiekvienam susikurti savo televiziją. Taigi televizija keičiasi, bet išlieka.

Dar prieš dešimtmetį nebuvo galima įsivaizduoti, kad mes galėsime daryti tiesiogines transliacijas „nuo kiekvieno krūmo“, bet interneto plėtra pagimdė technologijas, ir dabar mes galime tiesiogiai transliuoti praktiškai iš bet kurios Lietuvos vietos bet kuriuo metu. Ir tam, kad transliacija patektų į eterį, reikia tik dviejų žmonių, – anksčiau būtų reikėję važiuoti su automobiliu, kuris turėtų palydovinę lėkštę.

Manau, kad televizija gyvuos dar ilgai, nes su kiekvienu pasaulio modernėjimo etapu kildavo diskusijų: kai atsirado televizija, imta kalbėti, kad galbūt kino teatrai užsidarys, atsiradus elektroninei knygai – kad nebeliks knygų, įsivyravus internetui – kad nebeliks spausdintų laikraščių... Manau, kad televizija viena ar kita forma yra amžina, tik keičiasi technologijos, o turinys išlieka.

– Kalbant apie turinį, viena vertus, televizija orientuojasi į masinės auditorijos poreikius, pramogas, paviršutiniškus dalykus; jie būna žiūrimiausi. Kita vertus, LRT televizija turi išskirtinę švietėjišką misiją, ji patraukliausia išsilavinusiai didmiesčių auditorijai. Ar pavyksta rasti aukso vidurį tarp elitinės misijos ir su ja sunkiai derančio masių skonio?

– Esame vienas iš Europos visuomeninių transliuotojų, ir daugeliu atvejų panašus į mūsų kaimynus. Visuomeninė televizija visoje Europoje tam tikra prasme yra apsaugota, dotuojama, ir ji yra alternatyva masiniam skoniui. Žinoma, visi visuomeniniai transliuotojai susiduria su balanso tarp reitingų ir misijos problema. Ilgą laiką visuomeniniai transliuotojai ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje buvo vieninteliai. Atsiradus komerciniams transliuotojams, konkurencija pradėjo diktuoti savo madas, ne visi sugebėjo prisitaikyti prie to, kai kuriems sekėsi labai prastai, kai kuriems – geriau.

Mes stengiamės išlaikyti balansą, tačiau tai nereiškia, kad mes turime būti tik švietėjiški ir užmiršti pramogą. Pramoga visos Europos visuomeniniuose transliuotojuose, pradedant BBC ir baigiant vokiečių ar skandinavų transliuotojais, egzistuoja, ir be to neįmanoma. Ji padeda aprėpti platesnę žiūrovų auditoriją.

Televizijos tampa nišinės: atsiranda atskiri sporto, muzikos, žinių ir pan. kanalai, o mes bandome visa tai suderinti viename kanale. Vienas pagrindinių mūsų pasiekimų – esame labiau išsilavinusios auditorijos transliuotojas, bet kartu pateikiame turinio įvairiems žiūrovams. Pavyzdžiui, kultūros žmonės visuomet atras įdomaus turinio LRT KULTŪROS programoje.

Nuolat vyksta technologijų ir televizijos lenktynės, ir reikia šį procesą stebėti. Mūsų atveju baigus HD transliacijų diegimą, jau reikia galvoti ir stebėti, kas technologijų pasaulyje dedasi naujo ir planuoti toliau, kaip tai pasivyti.

Audrius Siaurusevičius

– Ar televizijos kokybė per šiuos dešimt metų apskritai gerėjo?

– Visų pirma atsisakėme analoginės televizijos, perėjome prie skaitmeninės, o didžiausias LRT televizijos pasididžiavimas techninės kokybės prasme – aukštosios raiškos, kitaip – HD, transliacijos. Visas pasaulis į tai žygiuoja, ir džiaugiuosi, kad mes esame ne paskutiniai, o tam tikra prasme – ir lyderiai, lyginant su Baltijos šalimis.

Jau analoginę televiziją pakeitus skaitmenine daug kas suprato, kaip pasikeitė kokybė, o perėjus prie HD technologijų pokyčiai tapo dar ryškesni. Žinoma, tai yra ir dideli iššūkiai, nes aukštoji raiška yra procesas, susidedantis iš labai daug komponentų, kurie turi veikti: nuo tokių paprastų dalykų kaip grimas iki  technologinių reikalavimų pačiam vaizdui studijoje – jis turi būti tobulas, nes aukštojoje raiškoje matosi bet kokie defektai, kurių paprastai nesimatytų.

Bet technologijos nėra baigtinis procesas. Jei kažkada mobilusis telefonas buvo stebuklas, aš dar pamenu tuos laikus, dabar tai yra tiesiog kasdienybė, įrankis, kurį turi visos močiutės. Vaizdo pokalbius su draugais, gyvenančiais užsienyje, anksčiau rodė fantastiniuose filmuose, ir kai rašė, kad taip bus ateityje, atrodė neįtikėtina.

Pasaulis toliau modernėja, nuolat atsiranda naujų technologijų. Televizijos privalumas ir trūkumas tuo pačiu metu yra tas, kad įdiegus vieną technologiją jau būna sukurta kita, ir pasaulis pradeda vytis tą naująją technologiją. Nuolat vyksta technologijų ir televizijos lenktynės, ir reikia šį procesą stebėti. Mūsų atveju baigus HD transliacijų diegimą, jau reikia galvoti ir stebėti, kas technologijų pasaulyje dedasi naujo ir planuoti toliau, kaip tai pasivyti.

Technologijos suteikia ir galimybių interaktyvumui. Pavyzdžiui, žaidime „Tūkstantmečio vaikai“ žiūrovas gali dalyvauti sėdėdamas namuose.

– LRT – moderniausias transliuotojas Baltijos šalyse. Ko bus imtasi ateityje, kad šis vardas išliktų?

– Taip, tai yra ir mūsų siekiamybė, bet turiu pastebėti, kad mus vejasi ir kiti – ir latviai, ir estai diegia HD technologijas, tiesiog mes iš anksto planavome, gavome finansavimą ir galėjome investuoti. Televizija yra labai imli pinigams, ir tuo skiriasi nuo radijo.

Jau ne vienerius metus kreipėme žvilgsnį į HD, tai irgi buvo siekiamybė, kuri dėl daugelio aplinkybių per keletą metų tapo realybe. Kadangi tai buvo tikslinis siekis, mums  pavyko. Kitaip tariant, reikia turėti tikslą ir, nepaisant visko, jo siekti.

HD transliacijos – ne vienintelis pasiekimas: mes internetu transliuojame visas šešias televizijos ir radijo programas visą parą. Mes vienaip ar kitaip esame pasiekiami visame pasaulyje, kur veikia internetas. Nereikia jokių priemonių  – jei žmogus turi kompiuterį ar kitą išmanų įrankį, reikia tik interneto, ir jis jau gali stebėti LRT.

V. Radžiūno (LRT) nuotr. 

– Kaip manote, už ką mes taip mylime televiziją?

– Yra tokių šalių, kurios yra televizinės. Prie jų priskirčiau ir Lietuvą. Buvome ne pirmi, bet tikrai ir ne paskutiniai mobiliojo ryšio diegime, mūsų interneto sparta – viena geriausių Europoje. Tad lietuviai – iš pažiūros  konservatyvūs, bet tuo pačiu ir labai greitai prisitaikantys prie technologijų. Lietuvoje motininė televizija yra LRT, joje buvo daug stiprių asmenybių, kurios ilgainiui pasklido po kitas televizijas. Mūsų televizinėje rinkoje – labai stipri konkurencija, ko nėra net ir kaimyninėse šalyse. Lietuviai ir krepšinį labai mėgsta, o, truputį toliau nuvažiavus, nelabai kas domisi šia sporto šaka. Galima sakyti, kad Lietuvoje apie krepšinį ir televiziją nusimano visi.

– Monografijų apie televiziją autorius, LRT Tarybos pirmininkas prof. Žygintas Pečiulis yra sakęs, kad televizijoje vyrauja mados…

– Žinoma, mados vyrauja visur: drabužiuose, dizaine, architektūroje… Galima sakyti, kad televizija ir pati diktuoja madas. Jei kalbėsime apie elementarias madas, ir pas mus buvo laikai, kai moterys kirposi ir norėjo būti panašios į Gražiną Bigelytę, vyrai rengėsi kaip Juozas Baranauskas. Mados egzistuoja ir televizijoje. Pavyzdžiui, kai BBC sugalvojo šokių laidų formatą, šokti televizijoje pradėjo visa Europa. Daugelis formatų sklinda taip, kad iš esmės tų pačių laidų tik su kitais veidais galima pamatyti ir Lietuvoje, ir Vokietijoje, ir Didžiojoje Britanijoje, ir Airijoje… Televizija globalėja ir tos mados persiduoda.

Gal mūsų indėlis ir kuklus, bet po „Triumfo arkos” atidarėme kelius šiek tiek kitokiai muzikai į Lietuvos sales ir kitas televizijas.

Televizija ir diktuoja madas, ir pati yra priklausoma nuo madų. O, kalbant apie turinį, viskas priklauso nuo to, kokį žiūrovą tu susiformuoji. Čia yra didžioji atsakomybė, tad vienas iš mūsų uždavinių yra būti gero skonio televizija. Manau, mūsų žiūrovas tai mato ir vertina. Pasitikėjimas mumis – labai didelis. Daugiau kaip 80 procentų žiūrovų pasitiki LRT. Nebūtinai visi įsijungia ir žiūri, bet pasitiki – labai daug.

– Kokių tendencijų tikėtumėtės ateityje?

– Viskas priklausys nuo pasaulinės minties. Negali nuspėti, kas ką pasiūlys, bet televizijos ekrane vis tiek vienas svarbiausių komponentų bus žmogus. Niekas nepakeis žmogaus, jo gebėjimų, įsivaizdavimų… Kitaip sakant, formos keisis, o turiniui išliks tam tikros kokybės reikalavimai.

Žmogus yra televizijos pagrindas, visa kita – tik priemonės. Pagrindinė LRT vertybė yra demokratija. Demokratijos ir pilietinės visuomenės stiprinimas prioritetu išliks tol, kol gyvuos LRT.

V. Radžiūno (LRT) nuotr. 

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...