captcha

Jūsų klausimas priimtas

K. Kaupinis: po „Dainų dainelės“ tėvai su manimi labai rimtai pašnekėjo

„Man „Dainų dainelė“ padarė labai blogą įtaką, ypač, kai tapau laureatu. Užaugo didžiuliai sparnai, darželyje mane kurį laiką nešiojo ant rankų“, – nors buvo tik ketverių, šį gyvenimo momentą Karolis Kaupinis gerai atsimena. LRT RADIJO laidoje „Radijo dokumentika“ legendinio konkurso „Dainų dainelė“ kūrėjai ir dalyviai prisiminė ryškiausias atmintyje išlikusias akimirkas.
Karolis Kaupinis, BNS nuotr.
Karolis Kaupinis, BNS nuotr.

1974 m., arba tada, kai dar nebuvo nei x-faktorių, nei kitų talentus medžiojusių televizijos laidų, Lietuvos televizijoje nuskambėjo „Dainų dainelė“.

Jos sumanytojai – ilgametė Lietuvos televizijos darbuotoja Ina Drąsutienė, televizijos redaktorė Aldona Šimaitytė ir tuometinės Švietimo ministerijos darbuotojas Antanas Gradeckas.

Šviesaus atminimo „Dainų dainelės“ sumanytoja I. Drąsutienė, minint Lietuvos televizijos penkiasdešimt penkerių metų sukaktį, laidai „Labas rytas“ pasakojo, kad „Dainų dainelė“ iškart pelnė žiūrovų simpatijas.

„Pirmoji „Dainų dainelė“ buvo tiesiog kultūrinis šokas Lietuvoje. Visi tą dieną buvo prilipę prie televizorių, žiūrėjo, rašė laiškus, rinko publikos numylėtinį. Laiškų skyriaus moterys sakydavo, kad rankos pavargsta, tuos laiškus ruošiant. Tokia buvo pradžia“, – pasakojo konkurso sumanytoja I. Drąsutienė.

Norinčiųjų dalyvauti „Dainų dainelėje“ buvo labai daug. Čia savo muzikinį kelią pradėjo tada dar nežinomi moksleiviai ir darželinukai, be kurių šiandien neįsivaizduojamas Lietuvos muzikos ir kultūros pasaulis. Pavyzdžiui, pirmosios „Dainų dainelės“ laureatė aktorė Ilona Balsytė, tada dar septintokas atlikėjas Vilius Tarasovas, konkurse šešis kartus pasirodžiusi ir laureate tapusi Evelina Sašenko, operos solistai Kristina Zmailaitė ir Edmundas Seilius. Ir, žinoma, „Dainų dainelės“ legenda – Vaida Genytė.

Pirmosios „Dainų dainelės“ laureatė aktorė Ilona Balsytė, BNS nuotr.

„Dainų dainelė yra unikalus renginys, man atrodo, jis sugalvotas genialiai, – sako ilgametė „Dainų dainelės“ režisierė Jūratė Jankienė. – „Dainų dainelės“ pavadinimą sugalvojo amžinąjį atilsį I. Drąsutienė, o redaktorė pirmoji buvo A. Šimaitytė, taip pat amžinąjį atilsį. Daug žmonių išėjo, o „Dainų dainelė“ gyvena.“

Kai kurie mažieji anuomet konkurse nelaimėję dalyviai šiandien yra žinomi šalies solistai. „Lietuvos vaikai yra labai dainingi, fantastiška juos stebėti, o jiems patiems tai galimybė pasitikrinti, ko nori, ir kopti profesionalaus dainavimo pakopomis. Prisimenu V. Genytę, operos solistę Jovitą Vaškevičiūtę, kuri tada nieko nelaimėjo, bet pažiūrėkite, kokią solistę turime“, – sako J. Jankienė.

Nors konkurso dalyviai – vaikai, nutikdavo, kad jie dainuodavo rusiškai. Būdavo galima išgirsti netgi politinių dainų. Štai kartą vienas penktokas uždainavo: „Ar rusai nori karo?“

„Muzikos redakcija ir „Dainų dainelė“ buvo visiškai nepriklausomas vienetas. [...] Jeigu vaikas yra gabus, ar jis dainuos „Du gaideliai“, ar „Rusai nori karo“ – jokio skirtumo. Vaikas gabus ir jis turi teisę dalyvauti“, – sako J. Jankienė.

Šio konkurso rengėjai neabejoja – „Dainų dainelė“ lietuviškai muzikai davė be galo daug: pradedant puikiais atlikėjais, baigiant vaikų kultūrine savišvieta.

„Neturėtume labai daug nuostabių atlikėjų. Kiekviena kultūra, vaizduojamasis menas, muzika – tai mumyse palieka didžiulį lobyną, o mes ne vien kiaulėmis, taip sakant, matuojame Lietuvos išsivystymą“, – kalba J. Jankienė. Ji, pradėjusi režisuoti „Dainų dainelę“ devintajame dešimtmetyje, su pertraukomis konkursą režisuoja iki šiol.

22-osios „Dainų dainelės“ laureatų koncertas, BNS nuotr.

Per keturis „Dainų dainelės“ dešimtmečius konkurse sudalyvavo tūkstančiai Lietuvos vaikų. Tik maža dalis tapo profesionaliais dainininkais, tačiau absoliučiai visiems tai buvo viena pirmųjų pažinčių su scena, žiūrovais ir televizija.

Kai dalyvavo„Dainų dainelėje“, LRT TELEVIZIJOS laidos „Savaitė“ užsienio naujienų žurnalistas ir „Sidabrine gerve“ apdovanotas režisierius K. Kaupinis buvo ketverių. Tačiau kai kurios konkurso detalės iki šiol išnyra.

„Atsimenu, kad man labai patiko tuometinė vedėja. Pamenu pavienius orientyrus: kad nematau salės, nes daug šviesų, [atsuktų] į mane, kad žiūriu tik į mokytoją. Žiūrint „Dainų dainelę“ per televiziją, galima pastebėti, su kuo tas mažas solistas turi kontaktą. Dar atsimenu, kad gavau didžiulę dviaukštę saldainių dėžę, kurios antras aukštas buvo žymiai skanesnis negu pirmas, todėl greitai jo neliko“, – prisimena K. Kaupinis.

Režisierius ir žurnalistas pateko į laureatų koncertą ir jame pasirodė puikiai. Tačiau, kaip sako, tai visgi neišėjo į naudą. Po tokios sėkmės „Dainų dainelėje“ K. Kaupinis iškart užrietė nosį ir gavo pirmą svarbią pamoką gyvenime.

„Man užaugo didžiuliai sparnai, darželyje mane kurį laiką nešiojo ant rankų, nes daugiau „Dainų dainelės“ laureatų neturėjo. Aš labai pasipūčiau prieš kitus vaikus. Šio pasikėlimo viršūnė buvo, kai per vakarienę pasakiau, ką aš labai gerai atsimenu, nes už tai mane tėvai smarkiai nubaudė: „Šeimininkė yra mano tarnas ir ji turi atnešti man šakutę su peiliu“, nes aš pats nenuėjau ir nepasiėmiau jos nuo stalo. Tada tėvai su manimi labai rimtai pašnekėjo apie žmogų, apie santykį su kitais žmonėmis, apie kitų žmonių žeminimą. Po „Dainų dainelės“ gavau pirmą smarkią tėvų pamoką: ką gyvenime bepadarytum, tai niekaip nepakeis tavęs, kaip žmogaus, ir tavo kontakto su kitais žmonėmis. Tai yra daugiausia, ką aš prisimenu iš „Dainų dainelės“ – šį moralą, kuris man buvo atskaitytas virtuvėje“, – konkurso prisiminimais dalijasi K. Kaupinis.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...