captcha

Jūsų klausimas priimtas

M. Romeris istorikų akimis: moterys jį supo nuolatos

Jei eilinių gatvės praeivių paklaustume, kas yra Mykolas Romeris (1880-1945), greičiausiai daugelio žinios pasibaigtų tuo, kad jis teisininkas, kurio vardu Vilniuje yra pavadintas universitetas. Apie jo nuopelnus Lietuvos valstybingumui žinoma, deja, nepakankamai. Jau šį sekmadienį LRT televizijos žiūrovų laukia šeštoji atkuriamosios dokumentikos ciklo „Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ serija, skirta iškiliam tarpukario Lietuvos visuomenės veikėjui, mokslininkui, teisininkui, kurio idėjos tapo pamatinėmis ir kuriantis Sąjūdžiui.
LRT nuotr.
LRT nuotr.

M. Romeris – unikali istorinė asmenybė, kurio indelis siekiant Lietuvos nepriklausomybės nenuginčijamas. Nors jis save laikė lenku, amžininkų lenkų buvo vadinamas išdaviku, nes jo visuomeninė veikla buvo nukreipta Lietuvos labui, o ir pats neslėpė esąs Lietuvos patriotas.

„Jis buvo tikras valstybininkas, nes visą savo gyvenimą visais savo veiksmais rodė, kad jam svarbiausia Lietuvos valstybė. Pilietiškumas jam buvo svarbiausia kategorija. Ir jis, nepaisant to, kad pabrėždavo esantis lenkas, visuomet aiškino, kad jis yra Lietuvos lenkas. Jis visais būdais stengėsi įtikinti lenkus, kad jie pakeistų savo mąstymą ir toks požiūris nebuvo itin populiarus“, –  dokumentinio ciklo dalyje apie M. Romerį pasakos teisininkas, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Česlovas Okinčicas. 

M. Romeris tarpukario Lietuvoje buvo aktyvus visuomenės veikėjas, kurio darbai tapo vienu iš Lietuvos Sąjūdžio įkvėpimo šaltiniu. Tačiau tik Lietuvai iškovojus nepriklausomybė ši asmenybė sulaukė pripažinimo. Dabar jo vardu pavadintas universitetas Vilniuje ir kelios gatvės skirtinguose Lietuvos miestuose. 

„Mums Romeris svarbus tuo, kad jis buvo iš tų nedaugelio Lietuvos bajorų, kurie palaikė tautinės valstybės kūrimą. Pats prisidėjo prie jos statymo būdamas mokslo žmogumi ir visuomenės veikėju, publicistu ir šiaip aktyviu žmogumi“, –  LRT eteryje teigs istorikas Vytautas Petras Plečkaitis.

Galimybė išsamiau patyrinėti įdomų M. Romerio gyvenimą atsirado tik pasibaigus sovietmečiui, o tam ypač pasitarnavo jo rašyti itin atviri dienoraščiai, kuriuose jis be jokių užuolankų rašė apie savo kasdienybę. 

„Manau, kad jo dienoraščiai, jo knygos davė visiems papildomos energijos kaip reikia būti dideliu patriotu ir kaip reikia mylėti valstybę, žmones, kurie tave supa, kaip reikia dirbti tam, kad valstybė taptu nepriklausoma“, – pasakos teisininkas, signataras Česlavas Okinčicas. 

Asmeninis M. Romerio gyvenimas buvo ne ką mažiau ryškus ir įdomus, nei jo rašytinis palikimas. Jo meilės santykiai nebuvo pastovūs, o santuoka su pirmąją žmona, kilminga antros eilės pussesere Regina Riomeraite truko vos penkis mėnesius. Kitos jo moterys dažniausiai nebuvo iš kilmingųjų luomo. 

„Aš manau, kad atskiras filmas galėtų būti apie Romerio moteris, nes tikrai jis buvo labai žvalus ir simpatiškas, labai inteligentiškas. Moterys jį supo pastoviai. Ten buvo ir meilužės, ir viešnamiai, ir vestuvės, ir išsiskyrimai. Matyti, kad jis buvo labai jautrus moterims. Stengėsi visada užjausti. Jo meilės buvo labai netikėtos“, –  atkuriamosios dokumentikos ciklo dalyje kalbės Česlavas Okinčicas. 

Didžiausia jo gyvenimo meilė – latvė iš gatvės Ana Volberg – kurią jis sutiko viešuose namuose. Tačiau jo mylimoji mirė pakirsta džiovos. Pasak istoriko Rimanto Miknio, tai buvo jo gyvenimo moteris: „Jis ją augino turėdamas galvoje, kad tai yra jo gyvenimo moteris. Tai buvo tikrai didelė meilė. Jis prilygino taip – man yra Lietuvos laisvė, Lenkijos laisvė ir yra Anos Volberg laisvo žmogaus ir moters, tikros moters paveikslas.“

Vėliau jis antrą kartą vedė savo tarnaitę – paprastą kaimo merginą Jadvygą Čepaitę, kuri jam pagimdė tris dukras. „Trečia moteris – netikėta moteris jam. Iš tarnaitės virtusi žmona, jo vaikų mama. Jo gyvenimui suteikė ir tikslą, ir pagrindą, ir galiausiai tam tikrus įpareigojimus, kurie jam galiausiai leido atsiskleisti kaip žmogui“, – teigs istorikas R. Miknys. 

Mokslininkas, intelektualas, pedagogas, teisininkas, istorikas, valstybininkas ir visuomenės veikėjas, visuomenei žinomas kaip daugelio knygų autorius M. Romeris ypač pasitarnavo byloje dėl Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos. 1932 m. jis buvo paskirtas teisėju Hagos Teisingumo teisme dėl Klaipėdos krašto konvencijos ir statuto aiškinimo. Tuomet jis apgynė Klaipėdos krašto prijungimą prie Lietuvos. 

„Jis buvo pripažintas kaip aukštos europinės kvalifikacijos profesionalas. Ir į jo žodį buvo įsiklausoma. Jo pastangomis buvo tikrai daug kas pasiekta Lietuvos labui“, – įsitikinęs istorikas R. Miknys. 

„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ – tai dokumentinis draminis pasakojimas apie iškilius mūsų šalies politikos, verslo, kultūros ir meno, sporto veikėjus, kurių dėka Lietuva tapo tokia, kokia ji yra šiandien. Tai pasakojimas, aprėpsiantis kone tris amžius ir paliesiantis reikšmingiausius Lietuvos įvykius bei atskleisiantis detalių, kurios nepelnytai prapuolė tarp istorijos puslapių.

„Žmonės, kurie sukūrė Lietuvą“ – kiekvieną sekmadienį 16.25 val. per LRT TELEVIZIJĄ.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...