captcha

Jūsų klausimas priimtas

Klausiate – atsakome. Kodėl priduodant atliekas į „Eko tašką“ reikia turėti asmens dokumentą?

Nuo šių metų pradžios įsigaliojo reikalavimas gyventojui, norinčiam priduoti atliekas atliekų tvarkytojui, pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Tokios tvarkos įvedimą paskatino ne viena priežastis, teigia Aplinkos ministerijos Atliekų projektų valdymo skyriaus vedėja Aurelija Ložytė.
BNS nuotr.
BNS nuotr.

LRT RADIJO klausytoja Julija iš Kauno domisi atliekų tvarkymo taisyklėmis. „Į „Eko tašką“ nuvežiau priduoti 9 kilogramus makulatūros. Pasirodo, yra ministro įsakymas, nurodantis, kad priduodant atliekas į atliekų tvarkymo aikštelę reikia turėti asmens dokumentą, nes gyventojo vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta ir gimimo data turi būti įtraukiami į sąrašą. Kodėl galioja tokia keista tvarka?“ – teiraujasi moteris.

A. Ložytės teigimu, nuo 2017 m. sausio 1 dienos gyventojas, norintis priduoti atliekas atliekų tvarkytojui, iš tiesų turi pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Viena iš priežasčių, dėl kurių atsirado šis reikalavimas, – siekis, kad savivaldybių įrengta atliekų tvarkymo infrastruktūra, skirta tik gyventojams nemokamai priduoti atliekas, naudotųsi tik gyventojai, o ne juridiniai asmenys. Pasak specialistės, pasitaiko piktnaudžiavimo atvejų, kai atliekas atveža juridiniai asmenys ir taip išvengia mokesčių už atliekų tvarkymą.

„Kitas svarbus tikslas – skaidrinti atliekų tvarkymo sistemą, užkertant kelią atliekų tvarkytojams nurodyti didesnius sutvarkytų atliekų kiekius, negu tai padaroma realiai, o už tuos nurodytus didesnius kiekius išrašius atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus gauti pajamas, nors iš tikrųjų tos atliekos galbūt net nebuvo surinktos“, – kalba A. Ložytė.

Pasak jos, tai veikdavo tokiu principu: kai iš gyventojų priimtas konkretus atliekų kiekis nebuvo siejamas su konkrečiu asmeniu, apskaitos dokumentuose būdavo labai paprasta nurodyti žymiai didesnį kiekį sutvarkytų atliekų tiesiog įrašant, kad jos buvo surinktos iš gyventojų.

„Inspektoriai neturėdavo galimybės patikrinti fakto, ar tikrai tas kiekis yra iš gyventojų. Dabar, jei inspektoriui kiltų įtarimas, kad iš žmogaus priimtas įtartinai didelis kiekis atliekų, jis galėtų susisiekti su tuo asmeniu ir patikrinti, ar jis tikrai pristatė tą atliekų kiekį konkrečiam atliekų tvarkytojui“, – aiškina specialistė.

A. Ložytės teigimu, nuo 2018 m. sausio 1 d. pradės veikti vieninga gaminių pakuočių ir atliekų apskaitos informacinė sistema, kurią šiuo metu kuria Aplinkos ministerija. „Atliekas pristatęs gyventojas bus fiksuojamas elektroniniame apskaitos žurnale, o ne popieriniame, kaip dabar daro didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelės operatoriai. Tai bus naudinga tuo požiūriu, kad regioniniai atliekų tvarkymo centrai galės kontroliuoti savivaldybių nustatytus reikalavimus. Tie savivaldybių apribojimai nustatyti tam, kad nepiktnaudžiautų juridiniai asmenys, pavyzdžiui, statybos bendrovė nevežtų nemokamai priduoti savo atliekų“, – tikina LRT RADIJO pašnekovė.

Anot jos, kai veiks informacinė sistema, bus galima patikrinti, ar gyventojas neviršijo nustatyto atliekų kiekio, kurį gali nemokamai priduoti per metus.

Komentarai

Spausdami siųsti mygtuką sutinkate su Taisyklėmis ir atsakomybe

Tema: Klausiate – atsakome

Tavo LRT

 

Susiję įrašai

 
Visi įrašai
Kraunasi ...
 
GrojaraštisIrašaiKeisti
Kraunasi ...
  
VartotojasPašalinti
Kraunasi ...
Close